Įsigaliojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos

Nuo vasario 1 dienos įsigaliojo Seimo pratęstoje sesijoje sausio 17 dieną priimtos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis tam tikrais atvejais įteisinta ir embriono donorystė. Pagal įstatymą embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šiame įstatyme. Šiuo atveju žmogaus embriono donorais būtų laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai). Seimas įteisino, kad embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Seimas pritarė donorystės anonimiškumui. Pagal įstatymą „lytinių ląstelių ar embriono recipiento, gyvo žmogaus, savanoriškai duodančio ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui skirtas lytines ląsteles, embriono donoro ir vaiko, pradėto panaudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs“. Įstatymas draudžia naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas galės būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Vėliau, nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigalios įstatymo nuostata, numatanti, kad valstybė įgyvendina embriono donorystės programą – Prenatalinio įvaikinimo programą, kurią turės parengti Vyriausybė, paskirdama koordinuojančią valstybės instituciją ir nustatydama šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė du parlamentarai.

© 2017 „XXI amžius“