Popiežius apie šviesą ir šešėlius sveikatos apsaugoje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus guodžia ir laimina skirtingo amžiaus neįgaliuosius

Pagyvenusio ligonio dvasinis pokalbis su Šventuoju Tėvu

Popiežius bendrauja su mažaisiais pacientais ir jų motinomis

Nerimą kelianti statistika

Popiežiaus Pranciškaus mintis apie šviesą ir šešėlius šiuolaikinėje sveikatos apsaugoje paskatino apžvelgti nerimą keliantys statistiniai duomenys. Tai, kad Lietuva pirmauja pasaulyje gyventojų skaičiaus mažėjimu, kasmet prarasdama daugiau kaip 1 proc. gyventojų, sąlygoja ne tik didelė migracija ir mažas gimstamumas, bet ir rekordinis mirtingumas, kuris atspindi medicinos problemas. Beje, ši padėtis būdinga visam vadinamajam posovietiniam Rytų Europos regionui, kuris tuo atžvilgiu dabar lygiuojasi į varganas Afrikos šalis. Štai penkiolika pasaulio valstybių, kuriose 2016 metais mirčių skaičius buvo didžiausias skaičiuojant 1000 gyventojų: 1. Lesotas (14,9); 2. Bulgarija (14,5); 3. Lietuva (14,5); 4. Ukraina (14,4); 5. Latvija (14,4); 6. Gvinėja-Bisau (14,1); 7. Čiadas (14,0); 8. Afganistanas (13,7); 9. Serbija (13,6); 10. Rusija (13,6); 11. Centrinė Afrikos Respublika (13,5); 12. Svazilendas (13,4); 13. Botstvana (13,3); 14. Baltarusija (13,3); 15. Somalis (13,3).

Be abejonės, šie liūdni Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių gyventojų mirtingumo duomenys gali stebinti, nepaisant kitos (su tuo susijusios) statistikos apie rekordinį savižudybių ir alkoholizmo plitimą. Gerai žinoma, jog šiame Rytų Europos regione medicina ir farmacija puikiai integravosi į pastarąjį ketvirtį amžiaus čia buvosios kagėbistinės, kolchozinės ir komunistinės nomenklatūros suformuotą valstybinį organizuoto nusikalstamumo režimą. Tos negirdėtai paplitusios korupcijos sąlygomis dažnai gydoma arba paliekama likimo valiai (nugydoma) pagal duodamo kyšio dydį arba paciento prestižą bei giminystės ar pažinčių ryšius. Teisingumas vargingiausiems, kurie irgi privalo turėti vienodą prieigą prie veiksmingo gydymo bei sveikatos priežiūros poreikių, nepaisant jų socialinės ar turtinės padėties, šiomis sąlygomis lieka nesvarbus. Tokių skaudžių susiformavusios atskirties ir išmetimo kultūros pasekmių akivaizdoje tinka susipažinti su popiežiaus Pranciškaus pranešimu apie šias problemas. Apie tai jis kalbėjo Pasaulinei ligonių dienai skirtame Italijos vyskupų konferencijos sveikatos apsaugos komisijos surengtame susitikime. Nors Italijoje su sveikatos sauga geresnė, ji kartu su Lenkija mirtingumo rodikliais dalinasi 38-39 vietomis (10,3 mirčių 1000 gyventojų), tačiau ir čia problemų pakanka dėl medicinai skirtų biudžetinių lėšų sumažinimo per vadinamajį valstybinių išlaidų optimizavimą. Vasario 11 dieną Lurdo Dievo Motinos šventovėje šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II įsteigta Pasaulinė ligonių diena buvo minima jau 25-ąjį kartą.

Dėkingas pažangos pripažinimas

Pradėdamas kalbą konferencijoje, kurioje dalyvavo žymūs medikai ir ligonių sielovadininkai, Šventasis Tėvas dėkojo Viešpačiui už tą pažangą, kuri padaryta sveikatos apsaugoje ir jos pastoracijoje per pastarąjį ketvirtį amžiaus integraliai rūpinantis ligoniais, už triūsą daugybės vyrų ir moterų, profesionalų savanorių, vienuolių ir kapelionų, kurie priėmė Jėzaus kvietimą aplankyti Jį sergančiuose (plg Mt 25, 36) ir juos pasiaukojančiai globoti. „Mes šloviname Viešpatį už gausybę sveikatos apsaugos darbuotojų, kurie žiniomis, gebėjimais ir sąžiningumu savo darbe išgyvena misiją būti gyvybės tarnais ir Dievo Kūrėjo meilės skleidėjais“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis pripažino naujuosius biomedicinos mokslinių tyrimų rezultatus, kurie įgalino įveikti kai kurias patologijas, ir reiškė viltį, jog didesnis dėmesys bus skiriamas retoms ir apleistoms ligoms, kurios sukelia dideles daugelio pacientų kančias, esant menkoms išgijimo galimybėms. Pasak Šventojo Tėvo, reikia džiaugtis daugelio atsidavusių tarnystei savanorių, kurie veikia dosniai ir kompetentingai, palengvindami ir humanizuodami sunkių ligonių, ypač senelių, vienišų ir vargingųjų, būklę. Jis priminė, kaip praėjusiais Gailestingumo metais jam dažnai lankantis ligoninėse tiesiog stebino gausa savanorių, kurie kasdien savo rankomis paliesdavo kenčiančio Kristaus kūno žaizdas ligoniuose ir tai yra didelė garbė ir atsakomybė. Pagaliau tuose darbuose būtina pripažinti didelius parapijų kunigų ir kapelionų nuopelnus, suteikiant svarbiausius sielovadinius ir sakramentinius patarnavimus sergantiesiems. Per pastaruosius 25 metus praktiškai visose Italijos vyskupijose buvo sukurti sveikatos apsaugos pastoracijos skyriai, kuriuose aktyviai darbuojasi kapelionai, vienuolijų nariai ir pasauliečiai.

Nepriimtinas verslo modelis

Pasak popiežiaus Pranciškaus, su šiais „šviesos spinduliais“ dėl pastarojo meto socialinių ir kultūrinių pokyčių iškilo ir kai kurių „šešėlių“, kurie apsunkina mūsų sergančių brolių ir seserų gydymo ir priežiūros patirtį. Taip atsitiko, kadangi kaip tik sveikatos apsaugos sektoriuje ryškūs visko, kas neduoda naudos atmetimo kultūrai (tiksliau sakant, antikultūrai) bruožai. Kai medicinoje dėmesio centre yra nebe segantis asmuo, o gaunamos pajamos, tada kyla didelė grėsmė paciento orumui ir netgi bandoma spekuliuoti jo nelaimėmis siekiant didesnio pelno. „Tai – labai sunkus moralinis prasižengimas“, – pabrėžė Šventasis Tėvas. Todėl visiems reikia būti budriems dėl tokių sveikatos apsaugos problemų, ypač, kai vis daugiau pacientų yra vyresnio amžiaus, turi sunkiai sutrikusią sveikatą, netgi psichologinio pobūdžio negalią, ir rūpinimasis jais tampa nelengvas ir brangiai kainuojantis. Popiežius Pranciškus perspėjo dėl beatodairiško verslo modelio taikymo sveikatos apsaugos sektoriuje, kad vadinamasis išteklių optimizavimas gali kurti „žmogiškąsias atliekas“ silpnųjų sąskaita. Kiekvienas toks optimizavimas turi būti etiškai pagrįstas ir solidarus, kad dėl to nebūtų paniekintas ligonių žmogiškasis orumas, kuris visiems vienodas nuo prasidėjimo momento iki paskutinio atodūsio. „Kiekvienas ligonis visada išlieka žmogumi ir su juo būtina elgtis kaip su žmogumi, – rašė popiežius Pranciškus savo kreipimesi šiemetinės 25-osios Pasaulinės ligonių dienos minėjimui. – Ligoniai kaip ir visi neįgalieji turi savo orumą bei užduotį gyvenime ir niekada nevirsta vien objektais: net jei kartais atrodo esą visiškai pasyvūs, iš tikrųjų taip niekada nebūna“. Taigi, niekada negali būti taip, kad pinigai reguliuotų tarpasmeninius gydytojų ir pacientų santykius ar administracinius bei politinius sprendimus sveikatos apsaugos srityje. Augantis vyresnio amžiaus varguolių, kuriems vis sunkiau gauti tinkamą šiuolaikinį medicininį aptarnavimą ir slaugą, skaičius nieko negali palikti abejingo: reikia dėti pakankamas pastangas silpnųjų teisių apsaugai.

Krikščioniškos tarnystės svarba

Kalbėdamas Italijos vyskupų konferencijos Sveikatos apsaugos komisijos surengtoje konferencijoje Šventasis Tėvas drąsino krikščioniškąsias medicinos struktūras kūrybingai ir atsakingai ieškoti atsakymų vargšų pacientų gydymui minėtų kontroversijų kontekste, kad evangeliniu Gerojo Samariečio pavyzdžiu būtų rodomas tikras Dievo gailestingumas vargingiausiems, kurie su pasitikėjimu ir viltimi beldžiasi į krikščioniškų sveikatos apsaugos institucijų duris. Popiežius Pranciškus priminė, kad šventasis Jonas Paulius II prieš 25 metus steigdamas Bažnyčioje minimą Pasaulinę ligonių dieną, norėjo, kad būtų vystoma tikroji gyvybės kultūra, kad į sveikatos apsaugą socialinėje bei pastoracinėje plotmėje kuo plačiau įsijungtų vyskupijos, vienuolijos, visos tikinčiųjų bendruomenės. Juk daug pacientų gydosi ligoninėse, bet dar daugiau jų lieka savo namuose, kartais apleistų ir vienišų, todėl dažnesnis jų lankymas padėtų jiems nesijausti atstumtiems, atskirtiem nuo savųjų ir bendruomenės. Lankytojai ir globėjai tokiu būdu labiau patirtų artumą Kristaus, kuris visada būna kartu su kūno ir sielos kančias išgyvenančiais ligoniais. Blogiausia diskriminacija, kurią patiria vieniši ligoniai, yra dėmesio jiems stoka, ypač, kai reikia Dievo artumo sakramentuose, palaiminime, draugystėje, kad skatintų ir tikėjimo augimą sudėtingiausiomis sąlygomis. Šventasis Tėvas patvirtino, kad visi ligoniai yra brangūs Bažnyčios nariai, ir linkėjo jiems Dievo malonės bei Švč. Mergelės Marijos, Ligonių sveikatos, užtarimo, kad ligoniai būtų galingi savo silpnumu ir papildytų tai, ko dar trūksta Kristaus kančiai ir Kūnui.

© 2017 „XXI amžius“