Kai prekybos žmonėmis aukos – vaikai

Popiežiaus Pranciškaus kreipimasis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją

Mindaugas Buika

Mergaitės savo akcijoje pabrėžia, kad jos yra žmonės, o ne prekės

Jaunųjų protesto balsai prieš prekybą žmonėmis

Pelningiausias pasaulyje verslas

Popiežius Pranciškus, reikšdamas gilų susirūpinimą dėl prekybos žmonėmis, šio sunkaus nusikaltimo prieš žmoniškumą plėtros, savo programines nuostatas kovoje su šiuo blogiu išdėstė kreipimesi į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ESBO šia tema surengtos konferencijos dalyvius. Balandžio 3–4 dienomis Austrijos sostinėje Vienoje vykusiame susitikime Šventojo Tėvo nuorodas dėl šios sunkios, tiesiog tragiškos problemos sprendimo perdavė jame kalbėjęs Visuotinės žmogiškosios  pažangos dikasterijos Migrantų ir pabėgėlių sekcijos pasekretoris jėzuitas kunigas Michaelis Černis (Michael Czerny). Jis pasidžiaugė, kad ESBO – stambi ir autoritetinga tarptautinė struktūra, kuriai priklauso JAV, Rusija ir visos Eurazijos šalys nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, – yra pasirengusi ryžtingai sutelkti pastangas, kad būtų panaikinta prekyba žmonėmis – vienas iš gėdingiausių reiškinių žmonijos gyvenime. „Dauguma kiekvieno tikėjimo išpažinėjų yra tiesiog šokiruoti ir papiktinti, žinodami, kad tokia prekyba vyksta kone kiekvienoje šalyje ir dabar laikomas pelningiausiu verslu pasaulyje“, – sakė tėvas M. Černis SJ. Vertinama, kad prekyba žmonėmis kasmet duoda 32 milijardus dolerių pelno. Tai gali būti įvardyta kaip nauja vergijos forma, nusikaltimas žmoniškumui, sunkus žmogaus teisių pažeidimas ir tiesiog baisi nelaimė, kuri privalo būti griežtai pasmerkta, nes tos prekybos objektas yra ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Štai kodėl reikia neatidėliotinai ir sutelktai veikti, koordinuojant vyriausybines, teisines, jėgos struktūrų bei įvairaus lygio visuomenines pastangas, kad būtų išgelbėti milijonai į tą nusikalstamą tinklą patekusių ir negailestingai išnaudojamų žmonių. Reikia sutelkti visą įmanomą paramą toms organizacijoms ir asmenims, kurie pasiaukojančiai darbuojasi su išlaisvintomis prekybos žmonėmis aukomis jų reabilitacijoje, dvasiniame sustiprinime, sugrąžinime į normalų socialinį gyvenimą. Galima priminti, kad popiežius Pranciškus, praėjusiais metais įsteigęs naują Visuotinės žmogiškosios pažangos dikasteriją ir joje įkūręs Migrantų ir pabėgėlių sekciją, pats ėmėsi jai vadovauti, pabrėždamas to klausimo aktualumą. Jis ne kartą yra pareiškęs, jog tarptautinei bendrijai reikia iš esmės užsiimti kova su naujomis vergystės formomis, kada organizuotos nusikaltėlių grupės visame pasaulyje tiesiog perka ir parduoda vyrus, moteris ir vaikus, gaudamos didelį pelną. Šventasis Tėvas nuolat viešose kalbose reiškia gilų susirūpinimą situacija, kai daugybė vaikų visame pasaulyje gyvena tiesiog nežmoniškomis sąlygomis, atsiduria visuomenės paribyje, fiziškai ir dvasiškai išnaudojama, patiria vergystę ir tampa neleistinos prekybos objektu. Ypač sudėtinga migrantų padėtis, nes jie visiškai apleisti pasitraukia iš savo gimtinės ir pavojingoje kelionėje patiria smurtą, praranda sveikatą ar netgi gyvybę.

Gėda Dievo akivaizdoje

Dėl nesibaigiančios prekybos žmonėmis, įskaitant vaikus, nepilnamečius ir jaunus žmones, bei abejingumo šiai nelaimei, visi turime jausti gėdą Dievo akivaizdoje. Kadangi XXI šimtmetyje situacija netgi blogėja, reikalingas tikrai atgailos kupinas nusiteikimas ir ryžtingos sutelktos vyriausybinių struktūrų, tarptautinių organizacijų, visos pilietinės visuomenės ir kiekvieno sąmoningo žmogaus pastangos tą padėtį ištaisyti. Visi privalo pripažinti, kad, kaip dar 2010 metais yra pabrėžęs popiežius Benediktas XVI, kad nors Vaiko teisių konvencija aiškiai tvirtina, jog visi turi būti suinteresuoti mažamečių ir nepilnamečių gerove, tačiau kaip ir kitais žmogaus teisių pažeidimo atvejais praktikoje to dar toli gražu nėra ir vaikų išnaudojimo rizika išlieka. Šio blogio akivaizdoje popiežius Pranciškus pirmiausia nurodo dvasinės ir teisinės prevencijos svarbą. Tai aktualu, žinant, jog šiuolaikinė vergystė kyla iš sekuliaristinės žmogaus sampratos ir tas materializmas suteikia galimybę žmogų paversti prekybos bei išnaudojimo objektu. „Kada nuodėmė sugadina širdį ir mus atitolina nuo Kūrėjo bei artimo, pastarasis jau nebelaikomas bendrą žmogiškumą turinčiu broliu ar seserimi ir gali būti priimamas kaip daiktas“, – sako Šventasis Tėvas. Štai kodėl naujosios evangelizacijos sąlygomis reikia vėl įtvirtinti žmogaus transcendentinį supratimą ir visoje žmogiškoje veikloje, įskaitant ekonomiką bei politiką, atsigręžti į žmogų, jį laikyti svarbiausiu komponentu formuojant tvirtus etinius principus ir dvasiškai atnaujinant kultūrą. Tik tokiu būdu galima išvengti rinkos logikos primetimo asmenų bendravime iškreiptai suvokiant žmonių, netgi vaikų, paklausą ir pasiūlą jų nusavinimui, nes būtent tai yra tiesioginės ar netiesioginės prekybos jais, įvairiopo papiktinančio išnaudojimo ir netgi pavertimo vergais priežastis. Tai iš tikrųjų yra nepriimtinas ekstremalus šiuolaikinio kapitalizmo amoralumas, nes prekinių mainų objektu tampa viskas, netgi jaunų žmonių gyvenimas. Jeigu nebus laiku imamasi ryžtingų veiksmų prieš tuos iškrypimus ir nusikalstančius asmenis, kurie pelnosi iš tokio baisaus išnaudojimo, įvairių vergijos formų aukomis tapusių vaikų ir jaunų žmonių skaičius toliau didės, kadangi ta žmonių „paklausa“ ir „pasiūla“ tiesiog įsišaknijo nesibaigiančiuose kariniuose konfliktuose, ekonomikos krizėse ir kitose nelaimėse, kurios sąlygoja ekstremalų skurdą, socialinę atskirtį, nedarbą, švietimo stoką ir sunkias šeimų gyvenimo problemas. Štai kodėl Bažnyčia yra įsitikinusi, kad ESBO, kuriai priklausančios 57 valstybės sudaro planetos socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo stuburą, turi tikrai vieningai spręsti šį sunkų šiuolaikinės vergystės klausimą be jokių veidmainiškų atsikalbėjimų. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo lygmuo ypač aktualus, kadangi šiandien apsaugoti vaikus ir jaunus žmones nuo gerai organizuoto ir jokių skrupulų nepripažįstančio nusikaltėlių tinklo nėra paprasta.

Šeimos ir valstybės atsakomybė

Tokią padėtį dar labiau apsunkina nusikaltėlių grupuočių gebėjimas pažadais įtraukti labiausiai pažeidžiamus jaunus asmenis į įvairios priklausomybės aplinką esant bendram moralės nuosmukiui, globalizuotam abejingumui ir nieko nepaisančiam savanaudiškumui. Šią situaciją dar labiau dramatizuoja bendroji šeimos institucijos krizė, kurią pagilina išaugusi migracija. Vėlgi galima prisiminti dar 2007 metais popiežiaus Benedikto XVI išsakytą susirūpinimo kupiną pastebėjimą, jog dabar „gatvėse yra daug apleistų berniukų ir mergaičių, kurie tampa su niekuo nesivaržančių išnaudotojų grobiu, fizinės, moralinės ir seksualinės prievartos objektais“, nes kartais tiesiog sunku atskirti migraciją nuo prekybos žmonėmis, ypač vaikais, kuriuos nusikaltėlių grupės siunčia svetur vagiliauti, elgetauti ar užsiiminėti sekso paslaugomis. Be abejonės, yra daug puikių iniciatyvų, pateikiamų valstybinėje ar pilietinių organizacijų plotmėje, kaip geriau apsaugoti bei gelbėti vaikus nuo tokio pasibaisėtino išnaudojimo ir vergystės. Žinoma, geriausiai vaikais rūpinasi šeimos, todėl vaikų apsaugą reikia sieti su šeimos stiprinimu, ir į tai turi būti sutelkta valstybinė politika, vyriausybinės ir pilietinės programos. Reikia užtikrinti šeimoms tinkamus būstus, sveikatos apsaugą, vaikų ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą, pragyvenimui pakankamą darbą, teisinę pagalbą.

Reikia stiprinti teisėsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam vaikų išnaudojimui, vaikų prostitucijai ir pornografijai. Ypač aktualus tuo užsiimančio nusikaltėlių tinklo išaiškinimas ir likvidavimas, neapsiribojant parodomuoju atskirų asmenų sulaikymu. Tai nėra paprasta žinant finansinę kriminalinio pasaulio galią, valdžioje paplitusią korupciją, nusikaltėlių infiltravimą į teisėsaugos struktūras. Tai tokį „verslą“ neretai daro nebaudžiamą ir toleruojamą kaip neišvengiamą blogybę. Štai kodėl reikia labai aiškiai įvardyti, kad prekyba žmonėmis yra nusikaltimas žmoniškumui. Tai įveikiant svarbi valstybinių institucijų atsakomybė ir pasiekti rezultatai savo piliečių ir tarptautinės bendrijos akivaizdoje. Galiausiai turi būti griežtai baudžiami ne tik sulaikyti nusikaltėliai, bet ir prekybos žmonėmis paslaugų „vartotojai“, nes kaip tik jų nežaboti poreikiai užtikrina to blogio paplitimą. ESBO konferencijai popiežius Pranciškus primena, kad šiam tikslui turi būti stiprinamos teisinės struktūros, plečiamas bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu dalijantis informacija bei patyrimu, teikiant efektyvią įvairiapusę pagalbą. Šiuo atžvilgiu yra reikšminga bažnytinės bendruomenės pagalba tiek malda, tiek brolišku prisidėjimu gelbėjant šiuolaikinės vergystės aukas, suteikiant joms humanitarinę globą. Šios partnerystės veiksmingumo stiprinimui reikia pasitelkti geranorišką žiniasklaidą, socialinio bendravimo kanalus.

Baigdamas tėvas M. Černis pacitavo Šventojo Tėvo mintis, išsakytas 2014 metais lankantis Jėzaus gimtajame mieste Betliejuje. „Šiandien vaikai irgi yra vilties ir gyvybės ženklas. O kartu šeimos, visuomenės ir viso pasaulio sveikatą diagnozuojantis ženklas. Kada vaikai yra priimami, mylimi, globojami ir saugomi, tada šeimos yra sveikos, geresnė visuomenė, labiau žmogiškas pasaulis“. Toks turi būti ryžtingų veiksmų tikslas, įveikiant nusikalstamą vaikų ir jaunų žmonių išnaudojimą, galvojant apie visų mūsų ateitį.

© 2017 „XXI amžius“