„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.5 (298)

2017 m. gegužės 19 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Filipinų vyskupai nepritars mirties bausmės sugrąžinimui

Filipinuose Atstovų rūmai kovo 7 dieną nusprendė sugrąžinti mirties bausmę. Priimtas įstatymo projektas dar bus svarstomas Senate. Mirties bausmės atgaivinimo siekia dabartinį Filipinų prezidentą Rodrigą Dutertę (Rodrigo Duterte) remiančios politinės jėgos. Jos sudaro daugumą dvidešimt keturių vietų Senate. Kaip praneša italų katalikiška žinių agentūra SIR, katalikų ganytojai nusivylę, nes Filipinų parlamentas šiuo sprendimu „davė valstybei leidimą žudyti“. Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sokratesas Vilegas (Socrates Villegas) nemano, kad viskas pralaimėta ir kad dabar vyskupams beliko tylėti. Kaip tik priešingai – Filipinų katalikų vyskupai paragino šalies katalikus „mobilizuotis, kad paskleistų priešiškumo mirties bausmei dvasią“. Pasak vyskupų, per Velykas švenčiame mirtį nugalėjusios gyvybės pergalę. „Deputatų rūmų apsisprendimas už mirtį nuliūdino, tačiau mūsų tikėjimas garantuoja, kad pergalė priklauso gyvybei!“ – pareiškė Filipinų vyskupų konferencijos pirmininkas. Jos kalėjimų sielovados sekretorius Rodolfas Diamantė (Rodolfo Diamante) priekaištavo, kad „parlamentarai įstatymą priėmė gindami savo interesus, o ne bendrąjį gėrį“, taip darydami „jie paaukojo savo sąžinę ir principus“.

Pasak sostinės Manilos arkivyskupo kardinolo Luiso Antonijaus Taglės (Luis Antonio Tagle), „Gyvybė – Dievo dovana. Kiekvienas žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir panašumą; kiekvienas asmuo yra Jėzaus Kristaus išganytas. Todėl Dievo, gyvybės davėjo, akivaizdoje, esame nuolankūs: negalime elgtis tarsi būtume dievai“. Kardinolas sakė, kad dėl šios priežasties gyvybės etika ir gyvybės kultūra yra nesuderinamos su abortu, eutanazija, prekyba žmonėmis, nekaltų ir silpnų žmonių luošinimu ir engimu“.

Filipinų sostinės Manilos vyskupas augziliaras Broderikas Pabilas (Broderick S. Pabillo) atkreipė dėmesį, kad deputatai per antrojo skaitymo procedūras balsavo anonimiškai, vietoj vardinio balsavimo. „Jie pabijojo, nenorėjo vardinės procedūros“, – pareiškė Azijos naujienų portalui „Asianews“ augziliaras.

Pasak Lipos arkivyskupo emerito Romono Argeleso (Romon Arguelles), ironiška, jog didžiausios katalikiškos Pietryčių Azijos šalies parlamentas „diskusiją dėl mirties bausmės projekto pradėjo Pelenų trečiadienį. Tai yra pirmoji diena laikotarpio, kai pradedamas atsivertimas iš blogio. Įstatymų kūrėjai nutarė eiti prieš Dievo Žodį. Kalbėdami tautos vardu jie rinkosi mirtį“, – pareiškė arkivyskupas emeritas.

Mirties bausmė Filipinuose, įsigaliojusi 1946 metais, buvo vykdoma iki pat Ferdinando Markoso (Ferdinando Marcos) autoritarinio režimo pabaigos, o įšaldyta 1987 metais Korason Akino (Corazon Aquino) prezidentavimo metais, vėl įvesta prezidento Fidelio Ramoso (Fidel Ramos) valdžios 1999 metais kaip priemonė prieš itin žiaurius nusikaltimus, dar kartą įšaldyta ir galop panaikinta 2006 metais prezidentės Glorijos Makapagal Arojo (Gloria Macapagal Arroyo) dekretu. Nuo tada Filipinų valdžia nuosekliai rėmė mirties bausmės panaikinimo kampaniją tarptautiniu mastu, pasiekė, kad užsienyje mirtimi nuteistiems Filipinų piliečiams bausmė būtų pakeista.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija