Ginčas dėl alkoholio: litrai ar gyvenimai?

Ar tikrai lietuviai išgeria daugiausiai pasaulyje? Šis klausimas pastaruoju metu sukėlė daug ginčų. Įvairios nuomonės buvo išsakomos tuo metu, kai Seime reikėjo balsuoti dėl priemonių, kuriomis siekiama sumažinti vidutinį per metus lietuvių suvartojamo alkoholio kiekį ir susijusią sveikatos ir socialinę naštą, kuri, kaip bebūtų matuojama, yra labai didelė ir dažnai išvengiama.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prognozės nustatė daugiau kaip 18 litrų alkoholio suvartojimą vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui, o nacionaliniuose vertinimuose gaunama daugiai kaip 13 l asmeniui. Penkių litrų skirtumas atsiranda dėl kelių dalykų:

• Vertinimo procese PSO neišskaičiuoja turistų suvartojamo alkoholio ir „neapskaitomo alkoholio eksporto“. Neseniai paskelbti Lietuvos duomenys apie alkoholio suvartojimą įvertina šiuos aspektus ir gaunami mažesni skaičiai nei remiantis pardavimais ir mokesčiais.

• Skiriasi nacionaliniai ir PSO vertinimai dėl neapskaitomo alkoholio suvartojimo, susijusio su išgeriamu alkoholiu, kuris gaminamas namuose, gaminamas ir platinamas nelegaliai, surogatiniu alkoholiu ar alkoholiu, neskirtu vartojimui gėrimuose ar kuris nelegaliai gabenamas per sienas. Gana sudėtinga labai tiksliai įvertinti neapskaitomo alkoholio kiekius, todėl PSO naudoja metodus, kurie leidžia palyginti šalis;

• PSO vertinimai Lietuvai ir kitoms šalims yra paremti duomenimis, kuriuos PSO turėjo iki 2016 metų gegužės, o nacionaliniai skaičiavimai atsižvelgia į naujausius šalyje prieinamus duomenis.

„Nors įvairių organizacijų ir nacionalinių institucijų alkoholio suvartojimo vertinimai gali skirtis, yra mokslinis ir politinis sutarimas dėl to, ką reikėtų daryti“, – sakė PSO Europos regiono biuro neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo visą gyvenimą departamento direktorius dr. Gaudenas Galeja (Gauden Galea), patvirtindamas, kad Ženevoje vykusios Pasaulinės sveikatos asamblėjos metu iš viso pasaulio susirinkę sveikatos apsaugos ministrai patvirtino žalingą alkoholio vartojimą mažinančias efektyvias priemones. Jos labai panašios į Lietuvos Respublikos Seime svarstomas.

Lietuvoje su alkoholiu susijusių mirčių lygis, ypač 30–69 metų gyventojų ir ypač vyrų, yra vienas didžiausių Europoje. Ši didžiulė našta, tenkanti vidutinio amžiaus vyrams ir kaimo vietovių gyventojams, pripažįstama Lietuvos Higienos instituto bei medikų, susiduriančių su alkoholio vartojimo pasekmėmis, pateiktoje analizėje. Kitos šalys, kuriose buvo suvartojamas didelis alkoholio kiekis praeityje, panaudojo situaciją kaip galimybę įgyvendinti priemones, mažinančias alkoholio vartojimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė sakė: „Diskusijoje daugiausiai dėmesio skiriama metodiniams klausimams, tačiau tai nėra problemos šerdis. Labiausiai nerimą kelia ne išgertų litrų skaičius, o prarandamos Lietuvos gyventojų gyvybės, kurias galima būtų išsaugoti griežčiau reglamentuojant alkoholio kainą, prieinamumą, prekybą ir reklamą bei plėtojant reikiamas sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas. Būtent apie tai kviečiame pagalvoti priimant sprendimus, susijusius su gyventojų sveikata“.

© 2017 „XXI amžius“