Popiežius papildė šventųjų skelbimo normas

Liepos 11-ąją popiežius Pranciškus pasirašė dokumentą Motu proprio „Maiorem hac dilectionem“, kuriuo, iš dalies keisdamas lig šiol galiojusią palaimintųjų ir šventųjų skelbimo tvarką, greta įprastinių beatifikacijos ir kanonizacijos bylų pradėjimo motyvų, herojiškų dorybių ir kankinystės, įveda dar vieną – gyvybės paaukojimo – motyvą.

Popiežiaus dokumentas pradedamas evangelisto Jono užrašytais Kristaus žodžiais: „Nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). „Ypatingo dėmesio ir pagarbos verti tie krikščionys, kurie, sekdami Kristaus pavyzdžiu ir jo mokymu, laisva valia paaukojo savo gyvybę už kitus ir ištvėrė šiame pasiryžime“, – rašo popiežius Pranciškus. Artimo meilės įkvėpta ir palaikoma herojiška gyvybės auka yra tikras, tobulas ir pavyzdingas Kristaus sekimas. Jis vertas tokio paties pripažinimo ir gėrėjimosi, kokį tikinčiųjų bendruomenės skiria tiems, kurie laisva valia praliejo kraują kaip kankiniai arba herojiškai liudijo krikščioniškas dorybes. Popiežiaus dokumento įvade pažymėta, kad palaimintųjų ir šventųjų skelbimo tvarkos pakeitimų klausimas buvo apsvarstytas Šventųjų skelbimo kongregacijos 2016 m. spalio 27 d. plenariniame posėdyje siūlomiems pakeitimams pritarta.

Popiežiaus dokumentą sudaro septyni straipsniai. Pirmajame sakoma, kad gyvybės auka yra naujas įvedamas beatifikacijos ir kanonizacijos bylų pradėjimo motyvas, netapatinamas su kankinyste ir dorybių herojiškumu. Antrajame straipsnyje nurodomi šiai naujai bylų rūšiai privalomi kriterijai: a) laisvas herojiškas gyvybės paaukojimas iš meilės artimui, žinant, kad greitai laukia neišvengiama mirtis; b) ryšys tarp gyvybės paaukojimo ir laukiančios mirties; c) gyvenimas pagal krikščioniškas dorybes iki gyvybės paaukojimo ir po pasiryžimo paaukoti gyvybę iki pat mirties; d) šventumo garsas ir ženklai po mirties; e) stebuklas po Dievo tarno mirties, įvykęs jam užtariant.

Toliau popiežiaus Pranciškaus Motu proprio nurodomi konkretūs pakeitimai, įvedami palaimintųjų ir šventųjų skelbimo tvarką apibrėžiančiuose dokumentuose – 1983 metų apaštališkojoje konstitucijoje „Divinus perfectionis Magister“ ir tais pačiais metais paskelbtose beatifikacijos ir kanonizacijos bylų pradėjimo normose, skirtose vietinių Bažnyčių ganytojams.

Popiežiaus sprendimą papildyti beatifikacijos ir kanonizacijos bylų normas, įvedant gyvybės aukos motyvą jų pradėjimui, komentavo Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius vysk. Enrikas Dal Kovolas (Enrico Dal Covolo). Pasak jo, šį Popiežiaus sprendimą nulėmė kartais pasitaikantys sunkumai, su kuriais susiduriama nagrinėjant bylas. Pasitaiko atvejų, kad byla pradedama dėl kandidato į palaimintuosius ir šventuosius dorybių herojiškumo, o vėliau, jau nagrinėjant bylą, paaiškėja, kad reikia keisti oficialią motyvaciją ir bylą perkvalifikuoti į kankinystės tyrimą; arba pradedama nuo kankinystės ir jau tyrimo metu tenka keisti pradinę motyvaciją ir tirti ne kankinystę, bet herojiškas dorybes.

Vysk. E. Dal Kovolas pateikė du konkrečius pavyzdžius – šventojo Maksimilijono Kolbės ir Dievo tarno Salvo D’ Akvisto (Salvo D’ Acquisto) bylas. M. Kolbė buvo paskelbtas palaimintuoju kaip herojiškai pagal krikščioniškas dorybes gyvenęs Kristaus išpažinėjas, o kanonizuotas kaip kankinys. Dar geriau reikalingumą naujos motyvacijos bylai pradėti iliustruoja Salvo D’ Akvisto atvejis. Šis jaunas italų karabinierius (policininkas) nacių okupacijos metais paaukojo gyvybę už įkaitais paimtus žmones. Jo aukos dėka buvo išgelbėta dešimtys žmonių, tačiau tai nebuvo kankinystė tikrąja prasme, jis nebuvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui.

Popiežiaus įvedama naujovė padės sklandžiau spręsti tas bylas, kurias sunku vienprasmiškai priskirti ligi šiol buvusioms dviem rūšims. Šios rūšies bylose neturės būti įrodytas kraujo praliejimas dėl neapykantos tikėjimui kaip kankinystės bylose, bet reikės įrodyti, kad kandidatas į palaimintuosius ir šventuosius paaukojo gyvybę, kad sutiko mirti iš meilės Dievui ir artimui. Ši motyvacija, pasak vyskupo E. Dal Kovolo, galės irgi būti naudojama tiriant tarnavusiųjų raupsuotiesiems bylas, tų, kurie sąmoningai statė į pavojų savo gyvybę tam, kad galėtų padėti kitiems žmonėms.

Vatikano radijas

© 2017 „XXI amžius“