„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.10 (303)

2017 m. spalio 20 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Bažnyčia veda į kultūrinę gyvybės gynimo revoliuciją

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vadovavo
Vatikane spalio pradžioje vykusiai
Popiežiškosios gyvybės
akademijos asamblėjai

Lyčių skirtumų neutralizavimas nėra teisė

Šiuo metu tarptautinėje teisinėje plotmėje toliau plėtojamas prieš Dievą Kūrėją ir žmogaus prigimtį nukreiptas utopinės genderizmo teorijos įgyvendinimo legalizavimas. Popiežius Pranciškus dar kartą griežtai pasmerkė tą demonišką hipotezę, teigiančią, jog žmogaus orumą neva gali garantuoti radikalus biotechnologinis lyčių skirtumų neutralizavimas, pabrėždamas, jog šios dirbtinės procedūros atlikimas nėra teisė. Spalio 10 dieną buvo pranešta, kad, nepaisant tvirtos Graikijos Stačiatikių Bažnyčios kritikos, kad bandoma paneigti psichosomatinį žmogaus tapatumą ir tikėjimo postulatą, jog Dievas sukūrė vyrą ir moterį, šios šalies parlamentas balsų dauguma pirmuoju skaitymu priėmė įstatymą, leidžiantį visiems norintiems nuo 15 metų keisti savo lytį. Pagal patvirtintą teisinį aktą tokiam žingsniui nereikia jokios medicininės ar psichologinės diagnozės dėl paciento išgyvenamos seksualinės disforijos, jokios terapijos, testavimo ar artimųjų (tėvų) pritarimo: tai tiesiog būtų laisvas asmeninis pasirinkimas, nauja išgalvota žmogaus teisė. Maždaug tuo pat metu Danijos užsienio reikalų ministerija paskelbė prieštaringą kreipimąsi į Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetą, reikalaudama, kad iš tarptautinės teisės dokumentų būtų pašalinta sąvoka „kūdikio belaukianti moteris“, nes neva tokiu būdu yra diskriminuojami transseksualūs asmenys. Pasak šios Skandinavijos šalies vyriausybės pareiškimo, dabar gali pastoti ir gimdyti lytį pakeitę vyrai, todėl teisės aktuose turi būti įtvirtinta neutrali „nėščio asmens“ samprata, kad būtų išvengta fobijos.

Popiežius Pranciškus spalio 5 dieną susitikęs su Popiežiškosios gyvybės akademijos nariais, perspėdamas dėl naujojo ideologinio kolonializmo pavojų, sakė, kad naujieji genderizmo siūlymai atstatyti asmens orumą radikaliai eliminuojant lyčių skirtumus ar juos kaitalioti nėra jokia teisė. Šventasis Tėvas aiškino, kad naujoji teorija, užuot pašalinusi neigiamas lyčių skirtumo interpretacijas (neteisingą moterų subordinavimą), stengdamasi eliminuoti prigimties skirtumus, tik paneigia vyro ir moters meilės sakralumą. Primetama ideologija ir siūloma technologija (kai kam – didelio pelno šaltinis) nuo hormonų naudojimo iki chirurginės operacijos, bando įteigti, jog seksualiniai skirtumai iš viso nėra reikšmingi žmonių santykiams, asmens pažangai ir iš viso tėra kažkokios socialinės evoliucijos pasekmė. Tokia utopinė „neutralumo“ hipotezė, bandydama pašalinti lyčių skirtingumą iš žmogaus orumo sampratos, paneigia ir prigimtinį gyvybės perdavimo proceso ypatingumą. Popiežius Pranciškus perspėja, kad tokia biologinė ir psichologinė manipuliacija, bandant pabrėžti, kad turima lytis yra kiekvieno asmens pasirinkimas, kurį galima nuolat keisti, rizikuoja eliminuoti tą energijos šaltinį, kuris palaiko vyro ir moters sąjungą, daro ją vaisingą ir kūrybingą. Anksčiau Šventasis Tėvas yra griežtai pasmerkęs genderizmo teorijos infiltravimą į švietimo sistemą, kai mokiniams nuo vaikystės bandoma įteigti nuostatą, jog savosios lyties keitimas ženklina asmenybės pažangą. Iš esmės tai – sunki nuodėmė prieš Dievą Kūrėją, būdinga dabartinei sekuliarizuotai epochai.

Vyro ir moters meilės sandora ir atsakomybė

Kalbėdamas Popiežiškajai gyvybės akademijai popiežius Pranciškus pabrėžė, kad užuot utopiškai fantazavus apie tai, kad lyčių subordinavimą galima panaikinti tik pritaikant genderizmo teoriją, taip neutralizuojant seksualinius skirtumus, būtina iš naujo gaivinti unikalią vienas kitą papildančių vyro ir moters sandorą, kaip norėjo Dievas Kūrėjas jiems patikėdamas istoriją ir kūriniją. Ši sandora, be abejonės, pirmiausia įspausta asmeninėje ir vaisingoje meilės vienybėje, perduodant gyvybę santuokiniame šeimos gyvenime. Dievas slėpiningu būdu tai apreiškė savo Sūnaus įsikūnijimu Švč. Mergelės Marijos įsčiose, taip pateikdamas giliąją išmintį apie žmogaus gyvybės prasmingumą ir amžinumą. „Taigi, kiekviena pradėta gyvybė yra sakrali dovana ir kiekvienas jos tapsmas mus visus praturtina“, – aiškino Šventasis Tėvas. Turėdamas galvoje dabar sekuliarizuotoje Vakarų visuomenėje iškilusią gimstamumo krizę, jis nurodė, jog reikia atremti iššūkį tų blogio jėgų, kurios priešinasi gyvybės atvirumui šeimos gyvenime ir skelbia, kad dažnesnis gimdymas žemina moterį, kad motinystė sąlygoja jos suvaržymą ir priklausomybę ar net kelia grėsmę visuomenės gerovei. Dievas laimina kiekvienos gyvybės pradmenis ir žada amžinąjį atlygį. Tai skirta visiems ir yra žmogaus orumo pamatas. Visus vyrus, moteris, vaikus, pradėtus ir gyvenančius šiame pasaulyje, Dievas myli ir nori išganyti be jokių išimčių.

Popiežius Pranciškus aiškino, kad vyro ir moters sandora neturi apsiriboti gyvybės perdavimu ir šeimos gyvenimu, kad ši lyčių bendrystė, nepaisant visų skirtumų ir papildomumo, yra pašaukta paimti į savo rankas visos visuomenės reikalų tvarkymą. „Tai – kvietimas prisiimti atsakomybę už pasaulį, kartu veikiant kultūroje ir politikoje, darbo pasaulyje ir ekonomikoje bei Bažnyčioje“, – tvirtino Šventasis Tėvas. Pasak jo, čia kalbama ne tik apie lygias galimybes ir abipusį pripažinimą, bet, pirmiausia, apie vyrų ir moterų sutarimą dėl kiekvienos gyvybės gynimo ir visų žmonių bendro istorinio kelio. „Vyras ir moteris yra pašaukti ne tik kalbėti apie meilę, bet ir kalbėti vienas kitam su meile apie tai, ką jie privalo kartu užtikrinti savo gyvenime Dievo meilės kiekvienam kūriniui šviesoje“, – sakė popiežius Pranciškus. Vyras ir moteris turi kalbėti vienas kitam kaip sąjungininkai, o ne kaip priešingybės ar varžovai, kadangi nei vyras, nei moteris negali prisiimti atsakomybės vienas be kito. Kartu jie yra sukurti su palaiminimu skirtingumuose, kartu jie – pirmieji mūsų protėviai Adomas ir Ieva – nusidėjo su prielaida, kad gali pakeisti Dievą. Su maloninga Kristaus auka jie kartu buvo sugrąžinti pas Dievą ir dabar kartu turi prisiimti rūpinimąsi pasauliu ir istorija, kurią Kūrėjas jiems patikėjo.

Šventasis Tėvas tvirtino, kad atnaujintas tokio krikščioniško mokymo priėmimas turi skatinti mūsų epochoje tikrą kultūrinę revoliuciją, kuriai Bažnyčia turi vadovauti. Atgimusi tikroji vyro ir moters sandora bus ne kliūtis siekiamam humaniškumo globalizavimui, bet jį ginanti tvirtovė. „Mūsų istorija nebus atnaujinta, jeigu atmesime šią tiesą“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis pabrėžė, kad šioje sandoroje reikia ypač rodyti jautrumą ir solidarumą pažeidžiamojo amžiaus žmonėms, ypač vaikams ir seneliams. Tik su tokiu Dievo gailestingumo liudijimu, kuris apibrėžia kiekvieną teisingumą, šiuolaikinėje kultūroje įmanoma išsaugoti tikrą humanistinį solidarumą, esminį visų kartų žmonių bendrystei. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad visi geros valios žmonės, nepriklausomai nuo jų santykio su religija, turi vesti atvirą ir vaisingą dialogą, kad būtų rastas tikrai išmintingas sutarimas dėl gyvenimo esmės, teikiant pirmenybę bendrajam gėriui atsakingai rūpinantis kiekvieno žmogaus gyvybe visais jos egzistencijos tarpsniais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija