Šiauliai renkasi gyvybę

Audris Narbutas

Nors ir džiugiai švenčiame atkurtos Lietuvos 100-metį, tačiau kartu susiduriame su rimtais iššūkiais mūsų šaliai. Tam, kad, prabėgus dar vienam šimtmečiui, ateities kartos galėtų švęsti lygiai taip pat džiugiai, kaip tai darome mes, būtina jau šiandien imtis rimtų reformų. Dalį jų gali įkvėpti ir Šiaulių miestas. Viena tokių sričių yra demografinė politika, arba šiuo konkrečiu atveju gimstamumas.

Kodėl dera domėtis demografine padėtimi?

Trumpas atsakymas būtų todėl, kad ji yra pagrindinė iš mūsų problemų. Netgi plačiai nagrinėjama emigracija yra nulemta ne ko nors kito, o būtent Vakarų visuomenių senėjimo. Daugelis Vakarų (ir ne tik) visuomenių yra patekusios į „demografinės žiemos“ padėtį, kai visuomenė vis labiau sensta. Ilgainiui tai virsta tokiais dalykais kaip pensinio amžiaus ilginimas ar vis didesnės išlaidos socialinėms paslaugoms, nes mums natūraliai senstant, prireikia ir didesnių išlaidų gydymui, pensijoms ir kitoms reikmėms, tada būtina privilioti žmones, kurie galėtų dirbti ir mokėti mokesčius, reikalingus šioms paslaugoms teikti. Tokią padėtį Vakaruose lėmė seksualinė revoliucija, padariusi didžiulę neigiamą įtaką gimstamumui: abortai, propaguojamas seksas be įsipareigojimų, vartotojiška kultūra, o ne tradicinės šeimos vertybės. Masiškai sumažėjęs gimstamumas nulėmė, jog daugelis Vakarų šalių ėmė vykdyti (ir tebevykdo) imigraciją skatinančią politiką, o mažiau ekonomiškai išsivysčiusios tapo žmonių donorais. Šalys, kurios neturėjo tokių ekonominių raumenų, pateko į dvigubus spąstus, kurių vienoje pusėje yra seksualinė revoliucija ir sumažėjęs gimstamumas, o kitoje emigracija. Tai, kad šiandien ne vienam lietuviui yra patrauklios gyvenimo užsienyje sąlygos, labai ženkliai priklauso nuo to, kad Vakarų šalių vyriausybės ėmėsi imigracijos skatinimo politikos. Šiauliai yra visų šių didžiulių procesų atspindys.

Kaip padidinti gimstamumą?

Tam, kad visuomenė išliktų tokio paties dydžio, kokio ir buvo, šalyje vienai moteriai suminis gimstamumo rodiklis turėtų būti 2,1 vaiko (neįtraukiant migracijos faktoriaus), o Lietuvoje šis rodiklis, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais buvo 1,69 vaiko moteriai. Miestuose, kuriuose tradiciškai gyvena didesnes pajamas gaunantys žmonės, šis rodiklis buvo dar mažesnis ir siekė 1,59 vaiko moteriai. Nenuostabu, nes mažas gimstamumas toli gražu nėra skurdžių šalių bruožas. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis siekia apie 1,5 vaiko moteriai. Taigi ne tik ekonominis kilimas, bet ir vertybės bei tam tikra politika gali padėti spręsti sudėtingą situaciją. Viena iš galimų politikos krypčių yra padėti moterims priimti sprendimą krizinio nėštumo atveju bei užsiimti abortų prevencija. Esama nemažai atvejų, kai laiku suteikta pagalba gali sudaryti sąlygas gimti mažyliui ir pasiekti dvi pergales iškart: padidinti gimstamumą ir sumažinti abortų skaičių.

Žvilgsnis į Šiaulius

Šiaulių miesto padėtis yra itin prasta, kai imame lyginti su kitais Lietuvos miestais. 2014 metais Šiauliuose atlikta 514 abortų, 2015 metais – 429, 2016 metais – 491 abortas. Palyginimui, Šiauliuose esama gimnazijų, kuriose mokosi apie 400 gimnazistų. Tokie mastai neabejotinai daro įtaką miesto senėjimui, mažina jo patrauklumą, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir investicijų potencialą. Ši situacija negali būti paaiškinama prastesniu miesto ekonominiu išsivystymu. Juk akivaizdu, kad Šiaulių miestas nėra dvigubai skurdesnis už Panevėžį, o net jei ir būtų, abortų skaičius kelia šiurpą ir norą imtis konkrečių darbų.

Šis tas jau padaryta

Viena iš pagrindinių esamos situacijos priežasčių yra ta, kad iki šiol niekas nieko nedarė. Pavyzdžiui, aplankęs Dainų polikliniką ir pasikalbėjęs su jos vadovu Pranu Adruškevičiumi, sužinojau, kad niekas iš esamos tarybos narių pas jį niekada nebuvo užsukęs ne tik abortų prevencijos, bet ir jokiu kitu klausimu. Moters ir vaiko klinikų vadovas dr. Linas Rovas pasakė, kad nėra sukurtų netgi anoniminių apklausų, kurios leistų spręsti, kodėl Lietuvoje yra daromi abortai. Trūksta ir sistemingos veikimo krypties. Vis dėlto situacija ėmė keistis. Įtikinau bendruomenės sveikatos tarybą krizinio nėštumo prevenciją padaryti svarbiausiu mūsų sveikatos politikos prioritetu. Tai organizacijoms, veikiančioms šioje srityje, leidžia gauti finansavimą savo veiklai. Bendrai su kitomis temomis jis buvo pavadintas krizių prevencija. Tai – pirmasis toks atvejis Šiaulių miesto, o gal ir šalies istorijoje. Išgirdęs mano poziciją, Šiaulių miesto tarybos narys Jonas Bartkus įtraukė abortų prevenciją į miesto biudžeto planą. Nors vėliau ir susilaikė nuo balsavimo už biudžetą, tačiau šis žingsnis dar labiau išplėtė galimybes veikti.

Galime padaryti daug daugiau

Kad pasiektume gerokai efektyvesnių rezultatų, turime ir galime padaryti dar daugiau. Beje, kai kuriais atvejais nėra būtinas ir didelis finansavimas. Nuvykau į Vilniuje esančios, bet visoje Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos Krizinio nėštumo centro būstinę, kurioje aptarėme, ko labiausiai reikia, kad sumažintume abortų skaičių mieste. Vienas iš efektyviausių sprendimo būdų yra pasekti gerąja Vokietijos patirtimi ir moteris, kurios svarsto dėl aborto, nukreipti psichosocialinei pagalbai. Krizinio nėštumo centro ekspertai suteikia psichologinę pagalbą ir netgi padeda materialiai. Jų savanorių esama ir Šiauliuose, tačiau nukreipimai beveik nevyksta. Sistemingai įsiterpdami į šį procesą, mes galime padėti gimti ne vienam vaikeliui, kuris  užaugęs prisidėtų prie mūsų miesto ateities kūrimo ir pats sukurtų šeimą.

Sukviesti geriausi ekspertai

Tam, kad sukonstruotume efektyvų mechanizmą, kovo 9 dieną nusprendėme Povilo Višinskio bibliotekoje kartu su Krizinio nėštumo centru ir Šiaulių vyskupijos šeimos centru organizuoti konferenciją-parodą „Šiauliai renkasi gyvybę“. Joje geriausi Lietuvos ir miesto ekspertai pateikė konkrečius siūlymus ir sistemą, kaip keisti esamą padėtį. Šiauliai išliks ir po šimto metų, nes šiandien nusprendė rinktis gyvybę.

E. Lašio nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“