Pakylėti virš kasdienybės
Bronius VERTELKA
|
Sodelių kaimo gyventojai
Vitoldas ir Angelė Razmislavičiai
|
Architektas, apžiūrėdamas sakais kvepiantį
gyvenamąjį namą, ant jo sienos pamatė pakabintą medžioklinį šautuvą.
Staiga jis ėmė sakyti, jog tikriausiai nesu rimtas žmogus, todėl
jam nėra didelio noro rašytis statinio priėmimo akte. Tik sužinojęs,
kad visa medžio apdaila čia atlikta mano rankomis, atlyžo, - nuklydęs
į kelių dešimtmečių praeitį, pasakojo 78 metų Sodelių kaimo gyventojas
Vitoldas Razmislavičius.
Eglė turi didesnę vertę
Jau būdamas pensininkas Vitoldas irgi statė. Medžiagų
prisirinko po truputį. Pačiam rūpėjo, ar sienoms gerai bus malkoms
skirti apvalūs rąsteliai. Buvo sutaręs su eiguliu, kad šis leis
pasikirsti pušaičių. Savo ketinimo atsisakė išgirdęs, kad statybai
geriau naudoti eglaites. Trepsint prie statinio prabėgo vasara.
Išėjo klėtelės formos namukas. Tokiu kūriniu net susidomėjo pro
šalį važiavę televizijos žurnalistai.
Vitoldas pats įsitikino, kad, statant medinį namą,
verčiau jo sienoms naudoti eglę nei pušį. Įdėjus į savo klėtelės
sieną vienintelį pušies rąstelį, po dešimties metų jį aptiko visiškai
sutrūnijusį. Jį pernai turėjo pakeisti eglės rąsteliu.
Klėtelę pavertė muziejumi
Apeidamas ištuštėjusias sodybas, V. Razmislavičius
atsirinkdavo jį suviliojusius senus daiktus. Parsinešė generatorių.
Tokį prietaisą buvo matęs pas vieną žmogų. Jis buvo radijui kaip
akumuliatoriaus. Įkinkius kabančios žibalinės lempos šilumą, šis
įtaisas gamino elektrą. Iš Gelažių parsivežė per 100 metų išsilaikiusias
audimo stakles. Vienoje sodyboje aptiko maždaug penkių litrų talpos
butelį nuo degtinės. Ant jo šono buvo įspausti caro herbas ir žodžiai,
kad stiprųjį Smirnovo gėrimą gamino Maskvos degtinės gamykla prie
Špyžiaus tilto. Degtinė buvo tiekiama keturiems caro dvarams. Muziejaus
savininkas sugebėjo išsaugoti Bibliją, išleistą 1812 metais. Tai
yra labai puikus leidinys lotynų, vokiečių, rusų kalbomis. Nemažai
retų daiktų sukeliavo į klėtelę.
Paskaito lotyniškai
Pensininkas saugo lentelę su lotynišku užrašu
bei lakiniu antspaudu. Šis daiktų, skirtų Sodelių koplyčiai, lydraštis
atkeliavo su Vatikano žinia 1847 metais. Tai liudijo Vilniaus arkivyskupas
Dmachovskis. Įvertinant radinį, Vitoldui pravertė lotynų kalba,
kurios pramoko gimnazijoje. Sodelių kaimo gyventojas teigė, jog
tuo metu į bet kokį mokslą buvo žiūrima rimtai. Jis prisiminė, kaip
jo vaikystėje buvo rengiama Pirmajai Komunijai. Tuo metu Antašavoje
klebonavo kunigas Čepėnas. Jis turėjo daktaro laipsnį, bendravo
su vyskupu M. Reiniu. Pats jis mokykloje dėstė tikybą. Tai buvo
griežtas mokytojas. Nemokančiam jo dėstomo dalyko liepdavo po kelis
kartus eiti pasikartoti.
Prižiūri koplytėlę
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį aukojamos
šv. Mišios Sodelių koplyčioje. Ji pastatyta 1846 metais ant Dominyko
Mažeikos dovanotos žemės. Sodelių bendruomenė tinkamai prižiūri
šventovę. Medinį statinį paremontuoja ir išdažo. Padarė suolus.
Savamokslis dailininkas Algimantas Jasinavičius, neturintis kojos,
nupiešė paveikslų. Vienas jo darbų puošia altorių. Koplyčioje vykstant
šv. Mišioms, kunigui patarnauja V. Razmislavičius. Sodiečio žmona
Angelė čia palaiko švarą ir tvarką. Aplink koplyčią kapinės. Karsakiškio
seniūnija padarė joms naujus metalinius vartus ir rūpinasi išvežti
šiukšles.
Daugelio drožinių autorius
Razmislavičių sodyba viena gražiausių Sodeliuose.
Joje šlama kedrai, kurie išsiauginti iš sėklų. Jų parvežė Sibiro
tremtinys Antanas Čeriauka. Priešais gyvenamąjį namą tikras medžio
skulptūrų parkas. Tarp jų gražiai įkomponuotas kryžius. Tai vis
Vitoldo rankų darbas. Jis yra dešimties kryžių autorius. Vienas
jų, darytas padedant kaimynui, iškilo prašant bendruomenei. Dirbinys
iš pušies medžio, išstovėjęs dešimt metų, neatsilaikė prieš siautusį
viesulą.
Sodeliečiai galvoja apie naują kryžių. Ąžuolo
kamieną turi V. Razmislavičius. Iš jo jis padarytų kryžių. Žmogus
laukia, ką nutars bendruomenė.
Gilios giminystės šaknys
V. Razmislavičiui teko mokytojauti. Jis mokė vaikus
medžio darbų, biologijos, rusų kalbos. Dirbo kino mechaniku bei
bibliotekininku. Visur buvo pareigingas ir stropus. Ne visiems jis
patiko. Kažkas kyštelėjo liežuvį, jog Vitoldas dažniau prie upės
sėdi gaudydamas žuvį nei dirbdamas bibliotekoje. Atvažiavo iš Panevėžio
bibliotekos direktorė tikrinti anoniminio skundo, Vitoldui ji negalėjo
pareikšti jokių pretenzijų. Vienas rajono partijos komiteto instruktorius
vis kibo, kad jis stotų į partiją. Turbūt iš karto šis būtų šalin
sprukęs, jeigu būtų žinojęs, iš kokios giminės Vitoldas kilęs.
Jo prosenelis Nikolajus Tokarevas buvo Vilniaus
karinės apygardos sekretorius ir rūmų patarėjas. Jis turėjo generolo
majoro laipsnį bei didžiulį plotą žemės netoli Vilniaus. Žuvo kilus
karui. Palaidotas Vilniaus kapinėse, tačiau nežinoma, kur yra jo
kapas.
Generolo dukra Anastasija Tokarevaitė ištekėjo
už Mykolo Razmislavičiaus. Nepatiko tėvams, kad už tokio ji panoro
eiti. Jaunikis nebuvo kilmingas, bet turėjo 70 ha žemės ir malūną
prie Rudaminos. Jaunavedžiai susilaukė trijų sūnų, tarp kurių buvo
Vitoldo tėvas, irgi Mykolas.
Nesusikrovė turtų, bet dvasiškai liko turtingas
Norėdamas susigrąžinti žemę, V. Razmislavičius
turėjo eiti tikrus kryžiaus kelius. Žemės tvarkytojai rasdavo įvairių
priekabių, kad tik jis negalėtų turėti tai, kas priklauso. Tai pavardės
viena raidė ne tokia, tai... Tiesa paėmė viršų. Buvo nuvykęs apžiūrėti,
kokia išsaugota jo nuosavybė. Vilniaus paukštynas ant tos žemės
tebestovi. Yra gyvenamasis namas, tačiau jis perstatytas. Maurais
užžėlė tvenkinys. Niekada Vitoldas nesiekė turtų, netgi jis automobilio
nesugebėjo nusipirkti.
Gražūs nugyventi metai
Vėlų rudenį Razmislavičiai, užauginę dvi dukras
ir sūnų, šventė savo auksines vestuves. Smagu senukams, kad geri
jų vaikai. Rasa mokytojauja Krekenavoje. Kaip ir tėvas, ji linkusi
į meną. Tautodailininkė yra surengusi ne vieną karpinių parodą.
Laura sugebėjo baigti meno mokyklą Kaune, moka anglų ir prancūzų
kalbas, yra apkeliavusi daugelį pasaulio šalių. O Raimundas - Anykščių
rajono policijos viršininkas.
Vitoldo žmona Angelė 40 metų dirbo mokytoja Sodeliuose.
Čia jiedu šeimą sukūrė. Būdama pensijoje, ji sugebėjo išmokti austi.
Tereikėjo kaimynei parodyti, kaip tai daryti. Sodeliečiai Angelę
buvo išsirinkę bendruomenės pirmininke. Bėgant metams, kai toks
krūvis tapo per sunkus, pasiliko ji bendruomenės tarybos nare. Pasiguosti
ar pasidžiaugti vis pas ją užsuka. Kada vienas sodelietis bandė
paauklėti savo žmoną ir pradėjo išgėręs ją vaikytis apie trobą,
ši šmurkštelėjo į Razmislavičių sodybą, kur rado išsigelbėjimą.
Kitą dieną išsipagiriojęs vyriškis, sutikęs Angelę, akis suko šonan.
Sodelių kaimas,
Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotrauka
© 2006 XXI amžius
|