„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2006 m. vasario 17 d., Nr. 1 (16)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pakylėti virš kasdienybės

Bronius VERTELKA

Sodelių kaimo gyventojai
Vitoldas ir Angelė Razmislavičiai

„Architektas, apžiūrėdamas sakais kvepiantį gyvenamąjį namą, ant jo sienos pamatė pakabintą medžioklinį šautuvą. Staiga jis ėmė sakyti, jog tikriausiai nesu rimtas žmogus, todėl jam nėra didelio noro rašytis statinio priėmimo akte. Tik sužinojęs, kad visa medžio apdaila čia atlikta mano rankomis, atlyžo“, - nuklydęs į kelių dešimtmečių praeitį, pasakojo 78 metų Sodelių kaimo gyventojas Vitoldas Razmislavičius.


Beturtės šeimos dukros -
„liaudies priešai“

Antanas JANKAUSKAS

Jaunoji – Zuzana Naunikaitė,
jaunasis – Jonas Ridikas, piršlys –
Ignas Saukalas, svočia –
Valė Naunikaitė, būsima piršlio
žmona. Stovi (antra iš dešinės) –
Kazytė Naunikaitė

Nežinau, nuo kada prieškario laisvoje Lietuvoje, Biržų apskrityje, Joniškėlio valsčiuje, Sabonių kaime, gyveno gausi beturtė šeima. Jie neturėjo nei nuosavos žemės, nei namų. Buvo tada vadinami beturčiais kampininkais. Kai šeimoje jau buvo šešios dukros ir sūnus, mirė šeimos tėvas Naunikas. Likę pusiau našlaičiai vaikai nuo pat mažumės piemenavo ir tarnavo pas ūkininkus. Kiek pajėgdama pas žmones dirbdavo ir mažutė motinėlė Naunikienė. Vėliau jų didžiulė bedalė šeimyna apsigyveno Joniškėlyje.


Klebono šeimininkė

Ona ŽemaitytĖ-NARKEVIČIENĖ

Susipažinome vasarą važiuodamos autobusu iš Kauno, per Šiaulius į Kryžių kalno atlaidus. Autobuse visai atsitiktinai atsisėdome viena šalia kitos. Persimetusios vienu kitu sakiniu, netrukus ėmėme visai atvirai kalbėtis. Nesiskyrėme visą dieną ir laisvu nuo maldų laiku (juk vykome į maldingą kelionę) mielai klausiausi jos nuoširdaus pasakojimo.


Nutilo senojo meistro kanklės

Vytautas BAGDONAS

Juozas Lašas savo 90-mečio
minėjime Svėdasų kultūros
namuose 2002 metų sausį

„Jūsų rankų pagaminti devyni šimtai kanklių – tai ne tik muzikos instrumentai. Tai – ir mūsų tautinės kultūros tąsa bei sąžiningos tarnystės tautos tradicijoms pavyzdys, rodomas ne vienai žmonių kartai“, - taip rašė savo sveikinime šalies prezidentas Valdas Adamkus 2002-ųjų pradžioje garbingą devyniasdešimtmetį pažymėjusiam garsiam kanklių meistrui Juozui Lašui iš Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Savičiūnų kaimo.


Optimizmui – platų kelią!

Šimtametis senukas, paklaustas, kaip tvarkė savo gyvenimą, jei sulaukė tokio solidaus amžiaus, paaiškino:

- Nepiktnaudžiavau alkoholiu, nerūkiau, racionaliai ir saikingai maitinausi, daug dirbau, judėjau, mankštinausi gryname ore. Ir svarbiausia – stengiausi išlaikyti pakilią nuotaiką, visą laiką buvau nepalaužiamas optimistas, į nesėkmes žiūrėjau kaip į laikiną, praeinantį dalyką.


Senelis ir jūra

Anądien, eidamas savo įprastu kasdieniu maršrutu pajūriu nuo Birutės iki Naglio kalno, iš tolo pamačiau nedidelį senuką, tūpčiojantį prie pakrantėje plūduriuojančios žvejo valtelės ir į vandenį pusiau įstumtos dviejų ratukų platformėlės. Kai priėjau, tas senelis jau ruošėsi bristi į jūrą (gruodžio mėnesį), kad ištrauktų į krantą valtelę ir tą jam nesuprantamą daiktą, kuriuos, jo supratimu, negeri žmonės piktybiškai įstūmė į vandenį.


Vertina „XXI amžių“

Malonu Birutei ir Andriui
Bukauskams drauge paskaityti
jų mėgstamą „XXI amžių“

Laukuvos seniūnijoje, Ruskių kaime (Šilalės r.), gyvenantys ūkininkai Birutė ir Andrius Bukauskai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, savo gyvenimu nesiskundžia. Turi apie 35 ha iš Birutės tėvų paveldėtos žemės, prižiūri penkias melžiamas karves ir dar augina 13 galvų prieauglio. Kadangi jos vyras Andrius be ramentų jau nebegali vaikščioti (buvo sužeistas arklio), todėl šis ūkis yra Birutės nuosavybė. Bet dabar ir ji ūkio darbus pavedė kartu gyvenančiam sūnui Romualdui ir jo žmonai Dalytei.


Atsigręžkime į save

„Sykį viešėdama pas ponią Norą pasiguodžiau, kad nieko nebesuspėju, darbai ir problemos tvenkiasi ir tuoj užgrius nelyginant sniego lavina. Ponia Nora ilgai ir įdėmiai manęs klausėsi ir pagaliau patarė… eiti miegoti! Taip, ji man liepė išsimiegoti, kaip kad tokiais atvejais daro garsi italų aktorė Sofi Loren. Ši nuostabi moteris, pasirodo, niekuomet neatima iš savęs poilsio valandų“, - taip savo dienoraštyje kadaise rašė žavingoji italė Ireonora Patti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija