„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2007 m. liepos 27 d., Nr. 3 (22)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lietuviškos tradicijos Čikagoje

Stasys GENTVILAS,

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys

Kun. Antanas Saulaitis
laimina solenizantus

Išaugintas atžalynas:
Andrius, Vilija, Rūta,
Vytenis kartu su tėvais

Jaunystės valsas

Jau 64-eri metai, kai lietuvis gydytojas Petras Rasutis išvyko iš Lietuvos į Vakarus. Vokiečiams uždarius Vytauto Didžiojo universitetą, jis buvo baigęs tris Medicinos fakulteto kursus. Besimokydamas spėjo pabūti šio universiteto studentų atstovybės pirmininku.

Jaunuolis labai norėjo baigti medicinos mokslus ir tapti gydytoju, tai penkiese jie kreipėsi į gestapą ir, gavę leidimus, 1943 metais per Karaliaučių, Berlyną atvyko į Vieną (Austrija) toliau studijuoti. Karo frontui ritantis į Vakarus, jis persikėlė į Leipcigą ir ten tęsė mokslus. Čia P.Rasutis studijas baigė ir gavo gydytojo diplomą.

Vokietijai kapituliavus, daug pabėgėlių be pastogės, darbo ir maisto susirinko šioje nuniokotoje šalyje. Tuomet jaunas gydytojas P.Rasutis pradėjo rūpinis tautiečių pabėgėlių reikalais. Jis vargais negalais susisiekė su JAV karo komendantu. Su jo pagalba pavyko pabėgėlius perkelti į saugesnę (nuo Sovietų Sąjungos) amerikiečių zoną Bavarijoje. Tarp tūkstančių tautiečių ten atsidūręs, P.Rasutis buvo vienintelis gydytojas ir vaistininkas su savo nedidele vaistinėle. Taip prasidėjo jo, kaip gydytojo, praktika.

Bavarijoje įkūrė savo vaistinę, kuri buvo labai reikalinga tautiečiams. Vėliau P.Rasutis buvo pakviestas dirbti gydytoju į pusiau amerikietišką civilinį dalinį, tarnaujantį amerikiečių kariuomenei. Po kurio laiko, kai jau daugelis pabėgėlių važiavo iš Vokietijos, jis persikėlė į Čikagą. Čia sutiko labai mielą mergaitę Aldoną, su kuria 1957 metais sukūrė šeimą. Užaugino keturis vaikus: Andrių, Vytenį, Viliją ir Rūtą. Dabar jau didžiuojasi septyniais vaikaičiais.

Savo vaikus Rasučiai auklėjo lietuviška dvasia. Namuose jie kalbasi lietuviškai. Čikagoje turi nuosavą namelį, žemės sklypelį. Nedideliame darže užsiaugina gėlių, agurkų, pomidorų. Dažnai žiūri televizijos laidas apie gyvenimą Lietuvoje. Skaito lietuvišką spaudą, knygas, klausosi Lietuvos radijo, lankosi lietuviškos muzikos atlikėjų koncertuose. Rasučiai džiaugiasi matydami daug gero Lietuvoje ir skaudžiai išgyvena sužinoję blogas naujienas.

Neseniai gavau laišką, kuriame Rasučiai džiaugėsi atšventę savo 50-metį, bendro gyvenimo jubiliejų. Atsiuntė ir ta proga padarytų nuotraukų.

Labai iškilmingai praėjo jubiliejaus ceremonija. Kun. Antanas Saulaitis, SJ, palaimino tėvus, vaikus, vaikaičius. Jaunimas jubiliejine lietuviška juosta apjuosė jubiliatus. Grojo lietuviška muzika. Po to vyko vaišės. Svečių pageidavimu Petras su Aldona pašoko jaunystės valsą. Toliau P.Rasutis rašo, kad ši šventė atgaivino daug džiugių jaunystės prisiminimų, ypač tuos laikus, kai draugavo ir sumainė aukso žiedus su geltonkase pasvaliete Aldute.

Petras kilęs iš Žemaitijos, Endriejavo valsčiaus, Antkopčio kaimo. Skaitydamas mano parašytas knygas, prisimena Veiviržą, kurioje savo vaikystėje vasarą su broliais ir sesutėmis maudėsi ir prie kurios krantų žaidė linksmai. Šiandien su grauduliu išgyvena, kad jau nėra gimtosios sodybos ir sodelio, kur augo tokie skanūs obuoliai, sirpo vyšnios. Iš septynių brolių ir seserų liko vienintelė sesutė Jadvyga, gyvenanti Gargžduose.

Kadaise P.Rasutis rašė prisiminimus apie savo gyvenimą toli nuo tėvynės. Sako gyvenime nepatyręs nei didelio vargo, nei skurdo. Džiaugiasi galėjęs padėti savo tautiečiams pabėgėliams, atsidūrusiems Vokietijoje. Iki Amerikos krantų gyvenimo kelias buvo vingiuotas, o toliau gyveno palyginti ramiai.

P.Rasučio sūnus Vytenis su šeima gyvena ir dirba Vilniuje. Per didžiąsias šeimos šventes jie visada skrenda į Čikagą pas tėvus, kad visi susėstų prie bendro stalo ir prasmingai praleistų laiką. Vytenio žmona Lidija dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Paskutiniame LTV organizuotame „Dainų dešimtuke“ p. Lidija užėmė prizinę vietą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija