Sveikiname 85-metį švenčiantį kraštotyrininką ir projektuotoją Leoną Juozonį!

Žymus tautodailininkas, kraštotyrininkas ir projektuotojas Leonas Juozonis švenčia 85-metį

Liepos 24 dieną Leonui Juozoniui sukako 85 metai. L.Juozonis – žinomas tautodailininkas, projektuotojas, Meno saviveiklos žymūnas, Garbės kraštotyrininkas, poeto Jono Aleksandravičiaus-Aisčio premijos laureatas (1991), apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1999) kaip 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Dar sovietinės okupacijos metais jis, būdamas nuoširdus Lietuvos patriotas, slapta ar pusiau slapta kūrė, statė arba atstatė paminklus, koplytstulpius, stogastulpius, skirtus mūsų žymiesiems žmonėms ir statė juos neatsiklausdamas valdžios arba apeidamas visokiausius jos trukdymus. Taip jo pastangomis buvo sukurtas ir Paežeriuose (Vilkaviškio r.) 1984 metais pastatytas stogastulpis Antanui Krikščiukaičiui-Aišbei, rašytojui, teisėtyrininkui, profesoriui, pirmajam Vyriausiojo Tribunolo pirmininkui, Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordininkui.

Lietuviškos tradicijos Čikagoje

Stasys GENTVILAS,

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys

Kun. Antanas Saulaitis laimina solenizantus

Jau 64-eri metai, kai lietuvis gydytojas Petras Rasutis išvyko iš Lietuvos į Vakarus. Vokiečiams uždarius Vytauto Didžiojo universitetą, jis buvo baigęs tris Medicinos fakulteto kursus. Besimokydamas spėjo pabūti šio universiteto studentų atstovybės pirmininku.

Jaunuolis labai norėjo baigti medicinos mokslus ir tapti gydytoju, tai penkiese jie kreipėsi į gestapą ir, gavę leidimus, 1943 metais per Karaliaučių, Berlyną atvyko į Vieną (Austrija) toliau studijuoti. Karo frontui ritantis į Vakarus, jis persikėlė į Leipcigą ir ten tęsė mokslus. Čia P.Rasutis studijas baigė ir gavo gydytojo diplomą.

Mezgimas – tikras poilsis

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Genovaitė Krukauskienė primezgė daugybę servetėlių Reginos MACKELIENĖS nuotrauka

Pabaisko miestelyje (Ukmergės r.) gyvenanti Genovaitė Krukauskienė be mezgimo neištveria nė dienos. Iki šių metų ji augino gyvulius, dabar tvarko tik daržus ir gėlynus. Moteris, gegužės mėnesį atšventusi 74-ąjį gimtadienį, sako, kad visą gyvenimą mezgė tik savo malonumui ir tik už „ačiū“.

Mezgė nuo mažens

G.Krukauskienė kaip brangią relikviją laiko savo močiutės užvalkalą, puoštą gražiais, plonyčiais nėriniais. „Mane nuo mažų dienų nerti vąšeliu išmokė mama. Mokiausi ir pas kaimynę J.Martinkienę, kuri žinojo įvairių raštų. Būdama trylikos metų, mezginiais puošdavau rankšluosčius, užvalkalus. Mūsų šeimoje mezgė močiutė, mama, teta. Turėdavome savų lininių siūlų, išsiausdavome drobės. Dar ir dabar turiu mamos austos drobės“, – pasakojo Genovaitė. Ji pamena tuos nelengvus laikus, kai su drauge J.Didžiulyte, nešinos siūlais ir vąšeliais, eidavo ganyti karvių.

Pagirtinas rūpestis

Bronius VERTELKA

Genovaitė Miežytė- Karpavičienė Autoriaus nuotrauka

1942 metų gyventojų surašymo duomenimis, Sakalų kaime (dab. Pakruojo r.) buvo 23 sodybos ir jose gyveno 139 žmonės. Šiandien čia liko penkios sodybos. Dviejose jų gyvena žmonės, atvykę iš svetur. Savo gimtinės išlikimu susirūpino Panevėžyje gyvenanti Genovaitė Miežytė-Karpavičienė.

Neberado kaimo

Miežių šeimoje užaugo penki vaikai. Visi jie paliko gimtinę, todėl sutarė, kas turėtų tvarkyti savo tėvų, senelių kapus. Kiekvienai Miežių šeimos atžalai tokia eilė ateina kas penkti metai. Tai jau tapo tradicija.

Talentingo žmogaus turtai

Jonas PETRAITIS

Dusetiškė mokytoja pensininkė Danutė Stankevičienė

Mokytojos Danutės Stankevičienės vardas gerai žinomas ne tik Dusetų krašte, gerai ją pažįsta ir Zarasų rajono gyventojai. Pokario metais jauna mokytoja Danutė Bružaitė dirbo Imbrade, Užpaliuose, Antalieptėje ir Aviliuose. Dirbdama sėkmingai baigė pedagoginį institutą Vilniuje ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1962 metais Danutė sugrįžo į gimtąjį Dusetų kraštą ir ten mokė vaikus gimtosios kalbos. Danutė šiandien prisipažįsta, kad visą gyvenimą skubėjo, vis ko nors ieškojo. Be gimtosios kalbos, ji dar labai mylėjo tėviškę, jos gamtą. Antrą kartą įstojo į šį institutą ir neakivaizdžiai baigė biologijos studijas. Mokė vaikus ir gamtos pažinimo.

Šimtametis nevartoja vaistų

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Šimtametis Antanas Jakštas vaistų nevartoja

Valstybinio socialinio draudimo fondo Ukmergės skyriaus direktorius Vytautas Stanislovas Pupšys sako, kad daugiau ilgaamžių gyvena kaimuose. Antanas Jakštas – jau antrasis Siesikų miestelio šimtametis. Ta proga jubiliato pasveikinti atvyko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova, Socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Gineitienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo skyriaus direktorius Vytautas Stanislovas Pupšys, klientų priėmimo administratorė Regina Vajauskienė, Siesikų seniūnijos vyriausioji specialistė Janina Stankūnienė ir bendruomenės pirmininkė Leokadija Talalienė.

Per šimtmetį būta ir džiaugsmo, ir skausmo akimirkų

Vytautas BAGDONAS

Traupio seniūnijos Klaibūnų kaimo gyventojui Antanui Gritėnui birželio 11-ąją suėjo garbingas jubiliejus – ištisas šimtmetis. Todėl neatsitiktinai į labai gražiai tvarkomą, žalumynuose skendinčią jo sodybą tądien prigužėjo daugybė svečių. Auksinį jubiliejų pažymintį sodietį sveikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, „Sodros“ Anykščių skyriaus vedėjas Juozas Ratautas, Traupio seniūnė Daiva Tolušytė ir kiti sveikintojai, o žurnalistų būrelis fotoaparatais ir filmavimo kameromis gaudė visas jubiliato pagerbimo akimirkas. Juk ne juokas – sveikinamas šimtametis. Kaip vėliau teigė „Sodros“ rajono skyriaus vadovas J.Ratautas, Anykščių rajone gyvena tiktai penki šimtamečiai, o A.Gritėnas tarp tų šimtamečių yra pats jauniausias.

Skleidė patriotiškumo ir pilietiškumo dvasią

Mokytojos Rožės Jasudytės-Sakalauskienės 85-erių metų sukakties proga

Dr. Gražina Kačerauskienė

Mokytoja Rožė Jasudytė-Sakalauskienė

Mokytoja Rožė Jasudytė-Sakalauskienė gimė 1922 metais Kaune, tarnautojo šeimoje. Turėjo tris seseris ir brolį. Seserys Ramutė ir Giedrė – garsios dailininkės. Kaune baigė pradžios mokyklą. Tėvams persikėlus į Uteną, 1940-aisiais čia Rožė baigė gimnaziją, o 1944 metais – Dotnuvos žemės ūkio akademijos Namų ūkio fakultetą. Mokytojavo Utenoje, Garliavoje, Kaune. Dabar žiemą gyvena Kaune, o vasarą – senelių sodyboje Alių kaime, netoli Utenos, kurią ji puoselėja visomis jėgomis.

Žiurkės ant pensininkų aruodo

Dr. Povilas JAKUČIONIS

„Sodros“ pajamos per 2006 metus išaugo 22 proc., arba 1,409 mlrd. litų. Iš viso „Sodros“ biudžetas gavo 7,8 mlrd. litų. Išlaidos siekė 7,245 mlrd. litų. Sutaupyta 555 mln. litų. Žinoma, pensininkų, ligonių, motinų, auginančių mažus vaikus, sąskaita. Vidutinė pensija 2006 metais padidėjo tik 13,8 proc. ir liko viena mažiausių tarp ES šalių; ji sudarė tik 517,4 lito. Tiesa, reikia paminėti, kad nuo šių metų vasario 1 dienos vidutinė pensija padidinta 70 litų ir jau siekia 588 litų. Deja, mažiau nei vidutinę pensiją gauna daug daugiau žmonių, nei šitą padidintą.