Talentingo žmogaus turtai
Jonas PETRAITIS
|
Dusetiškė mokytoja pensininkė
Danutė Stankevičienė
|
Mokytojos Danutės Stankevičienės vardas gerai
žinomas ne tik Dusetų krašte, gerai ją pažįsta ir Zarasų rajono
gyventojai. Pokario metais jauna mokytoja Danutė Bružaitė dirbo
Imbrade, Užpaliuose, Antalieptėje ir Aviliuose. Dirbdama sėkmingai
baigė pedagoginį institutą Vilniuje ir įgijo lietuvių kalbos ir
literatūros mokytojos specialybę. 1962 metais Danutė sugrįžo į gimtąjį
Dusetų kraštą ir ten mokė vaikus gimtosios kalbos. Danutė šiandien
prisipažįsta, kad visą gyvenimą skubėjo, vis ko nors ieškojo. Be
gimtosios kalbos, ji dar labai mylėjo tėviškę, jos gamtą. Antrą
kartą įstojo į šį institutą ir neakivaizdžiai baigė biologijos studijas.
Mokė vaikus ir gamtos pažinimo.
Dusetose mokytojauta aštuoniolika metų. Mokytoja
gražiame Senadvario kaime prie Šventosios, savo tėvų sodyboje, turėjo
didelį darželį, jame augo daug įvairių gėlių, kitokių augalų. Stebėjosi
moters darbštumu ne tik jos mokiniai, kolegos, mokytojai. Į kaimą
prie Šventosios atvykdavo Vilniaus universiteto ir Pedagoginio instituto
dėstytojai su studentais, jie šioje sodyboje atlikdavo praktiką.
Dusetose mokytoja buvo tikras deimančiukas. Mokyklos
gamtininkų būrelis garsėjo visoje Lietuvoje. Stropiai Danutė ruošė
jaunuosius dusetiškius biologų olimpiadoms, iš jų jaunieji Dusetų
krašto gamtos mylėtojai niekada negrįždavo be prizų ir apdovanojimų.
Gražiai Dusetose vyko ir mokinių gėlių aranžavimo parodos. Jų iniciatorė,
sumanytoja ir rengėja buvo irgi D.Stankevičienė. Aktyvi mokytoja
buvo ir kitų gražių darbų Dusetose iniciatorė. Be gamtos, nuolat
domėjosi menu, kraštotyra. Kartu su kitais mokyklos pedagogais rūpinosi
mokyklos kraštotyros muziejumi. D.Stankevičienės dėka buvo sukaupta
daug liaudies meno pavyzdžių: kraitinių skrynių, audinių. Sovietmečiu,
kai buvo griaunami kryžiai, mokytoja juos kruopščiai perpiešė. Taip
ji šias meno ir istorijos vertybes išsaugojo ateinančioms kartoms.
Visi eksponatai buvo sukaupti mokyklos kraštotyros muziejuje. Nuoširdus
mokytojos triūsas neliko nepastebėtas: 1987 metais D.Stankevičienei
suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokytojos garbės vardas.
Jau senokai moterį rugsėjo 1-oji nebekviečia į
mokyklą, ji gali ramiai ilsėtis. Tačiau ji ramių užutėkių savo gyvenime
ieškoti nelinkusi.
Beveik prieš dešimtmetį Dusetose įsikūrė literatų
klubas Atgaiva. i poetiškos sielos moteris į jo veiklą įdėjo
daug savo širdies šilumos. Klubo nariai ėmė rengti gražias, įspūdingas
šventes. Danutė tapo tikra Atgaivos siela. Be jos nevykdavo ne
tik literatūriniai vakarai, bet ir tautodailininkų darbų parodos.
Šios talentingos, įvairių sugebėjimų ir talento dusetiškės patarimo
laukdavo ir savamokslių tapytojų darbų, ir neprofesionalių fotografijų
parodų rengėjai.
Kai tik Dusetose įsikūrė klubas Atgaiva, D.Stankevičienė
tuoj ėmėsi plunksnos. Sąsiuvinių lapuose rikiavosi moteris eilės.
Vėliau išdrįso su savo poezijos bandymais išeiti į viešumą. Šie
bandymai buvo sėkmingi, ir 2001 metais D.Stankevičienei buvo suteiktas
Zarasų rajono metų literato vardas. Dar po metų išleistas eilėraščių
rinkinys Juodi sparnai balti sparnai, o vėliau ir antrasis
poezijos rinkinys Lapkričio obelys. Praėjusiais metais dusetiškė
tapo Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare. Entuziastės
eilėraščiais dažnai žavisi laikraščių Utenis, Zarasų kraštas
skaitytojai. Skamba jos posmai ir rajono Poezijos pavasarėlio
renginiuose. Pernai Dusetų literatų klubas Atgaiva išleido savo
narių kūrybos almanachą Laiko tėkmė; jos sudarytoja ir redaktorė
buvo mokytoja D.Stankevičienė.
Prieš kelerius metus Zarasuose buvo įgyvendintas
kultūros projektas Tradicinių amatų artelė. Zarasiškiai ten mokėsi
visko. Padėti mokyti tradicinių amatų buvo pakviesta ir dusetiškė.
Jau vaikystėje ji iš mamos išmoko gražaus lietuviško amato audimo.
Jos žiniomis susidomėjo daugelis.
Visai neseniai nustojo poškėti audimo staklės
jos namuose sveikata jau nebe ta. Dar ji pastebėjo, kai graži
lietuviška audimo tradicija beveik pamiršta. Bemokydama audimo,
moteris suprato, kad to yra maža. Išmokęs keletą žmonių šio amato
ir meilės jam, tradicijos vis tiek neišsaugosi. Tada kartu su zarasiške
Ada Tumėniene parašė knygą pirmąjį Lietuvoje audimo pradžiamokslį
Tradicinis audimas. Jame yra audimo pradmenys, ir šioms žinioms
jau joks laikas nebaisus.
Keli šimtai šios nuostabios moters rankų ir širdies
sušildytų audinių saugoma jos namuose, kiti padovanoti draugams,
bičiuliams. Danutė dar moka nuostabiai nerti, siuvinėti, megzti.
Per tuos metus surengta daug parodų. D.Stankevičienė yra Lietuvos
tautodailininkų sąjungos narė. Šiemet mokytoja tapo rajono kultūros
ir meno premijos laureate.
Nors mokyklą ji paliko daugiau kaip prieš ketvirtį
amžiaus, bet visada yra laukiama Zarasų rajono Dusetų Kazimiero
Būgos gimnazijoje. Ten, kur prabėgo patys gražiausi jos gyvenimo
metai. Ir šiandieniniams mokiniams, ir mokytojams, visiems Dusetų
krašto žmonėms malonu bendrauti su D.Stankevičiene. Todėl Danutės
metai, skubantys kaip Šventosios upės vanduo, nesugeba nunešti jos
entuziazmo, sumanumo, ji ir dabar kupina jaunatviškų ieškojimų.
Nuolat skubanti, ieškanti ir atrandanti. Sutinki tokius žmones ir
stebiesi, kad jie tokie turtingi išsiskiria savo gražiais darbais,
savo jautria širdimi ir didele meile tėvynei ir žmonėms. Toks turtas
atneša didžiausią laimę ir džiaugsmą jiems ir šalia jų gyvenantiems.
Zarasų rajonas
Autoriaus nuotrauka
© 2007 XXI amžius
|