„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2007 m. liepos 27 d., Nr. 3 (22)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Talentingo žmogaus turtai

Jonas PETRAITIS

Dusetiškė mokytoja pensininkė
Danutė Stankevičienė

Mokytojos Danutės Stankevičienės vardas gerai žinomas ne tik Dusetų krašte, gerai ją pažįsta ir Zarasų rajono gyventojai. Pokario metais jauna mokytoja Danutė Bružaitė dirbo Imbrade, Užpaliuose, Antalieptėje ir Aviliuose. Dirbdama sėkmingai baigė pedagoginį institutą Vilniuje ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1962 metais Danutė sugrįžo į gimtąjį Dusetų kraštą ir ten mokė vaikus gimtosios kalbos. Danutė šiandien prisipažįsta, kad visą gyvenimą skubėjo, vis ko nors ieškojo. Be gimtosios kalbos, ji dar labai mylėjo tėviškę, jos gamtą. Antrą kartą įstojo į šį institutą ir neakivaizdžiai baigė biologijos studijas. Mokė vaikus ir gamtos pažinimo.

Dusetose mokytojauta aštuoniolika metų. Mokytoja gražiame Senadvario kaime prie Šventosios, savo tėvų sodyboje, turėjo didelį darželį, jame augo daug įvairių gėlių, kitokių augalų. Stebėjosi moters darbštumu ne tik jos mokiniai, kolegos, mokytojai. Į kaimą prie Šventosios atvykdavo Vilniaus universiteto ir Pedagoginio instituto dėstytojai su studentais, jie šioje sodyboje atlikdavo praktiką.

Dusetose mokytoja buvo tikras deimančiukas. Mokyklos gamtininkų būrelis garsėjo visoje Lietuvoje. Stropiai Danutė ruošė jaunuosius dusetiškius biologų olimpiadoms, iš jų jaunieji Dusetų krašto gamtos mylėtojai niekada negrįždavo be prizų ir apdovanojimų. Gražiai Dusetose vyko ir mokinių gėlių aranžavimo parodos. Jų iniciatorė, sumanytoja ir rengėja buvo irgi D.Stankevičienė. Aktyvi mokytoja buvo ir kitų gražių darbų Dusetose iniciatorė. Be gamtos, nuolat domėjosi menu, kraštotyra. Kartu su kitais mokyklos pedagogais rūpinosi mokyklos kraštotyros muziejumi. D.Stankevičienės dėka buvo sukaupta daug liaudies meno pavyzdžių: kraitinių skrynių, audinių. Sovietmečiu, kai buvo griaunami kryžiai, mokytoja juos kruopščiai perpiešė. Taip ji šias meno ir istorijos vertybes išsaugojo ateinančioms kartoms. Visi eksponatai buvo sukaupti mokyklos kraštotyros muziejuje. Nuoširdus mokytojos triūsas neliko nepastebėtas: 1987 metais D.Stankevičienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokytojos garbės vardas.

Jau senokai moterį rugsėjo 1-oji nebekviečia į mokyklą, ji gali ramiai ilsėtis. Tačiau ji ramių užutėkių savo gyvenime ieškoti nelinkusi.

Beveik prieš dešimtmetį Dusetose įsikūrė literatų klubas „Atgaiva“. Ši poetiškos sielos moteris į jo veiklą įdėjo daug savo širdies šilumos. Klubo nariai ėmė rengti gražias, įspūdingas šventes. Danutė tapo tikra „Atgaivos“ siela. Be jos nevykdavo ne tik literatūriniai vakarai, bet ir tautodailininkų darbų parodos. Šios talentingos, įvairių sugebėjimų ir talento dusetiškės patarimo laukdavo ir savamokslių tapytojų darbų, ir neprofesionalių fotografijų parodų rengėjai.

Kai tik Dusetose įsikūrė klubas „Atgaiva“, D.Stankevičienė tuoj ėmėsi plunksnos. Sąsiuvinių lapuose rikiavosi moteris eilės. Vėliau išdrįso su savo poezijos bandymais išeiti į viešumą. Šie bandymai buvo sėkmingi, ir 2001 metais D.Stankevičienei buvo suteiktas Zarasų rajono metų literato vardas. Dar po metų išleistas eilėraščių rinkinys „Juodi sparnai – balti sparnai“, o vėliau – ir antrasis poezijos rinkinys „Lapkričio obelys“. Praėjusiais metais dusetiškė tapo Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare. Entuziastės eilėraščiais dažnai žavisi laikraščių „Utenis“, „Zarasų kraštas“ skaitytojai. Skamba jos posmai ir rajono „Poezijos pavasarėlio“ renginiuose. Pernai Dusetų literatų klubas „Atgaiva“ išleido savo narių kūrybos almanachą „Laiko tėkmė“; jos sudarytoja ir redaktorė buvo mokytoja D.Stankevičienė.

Prieš kelerius metus Zarasuose buvo įgyvendintas kultūros projektas „Tradicinių amatų artelė“. Zarasiškiai ten mokėsi visko. Padėti mokyti tradicinių amatų buvo pakviesta ir dusetiškė. Jau vaikystėje ji iš mamos išmoko gražaus lietuviško amato – audimo. Jos žiniomis susidomėjo daugelis.

Visai neseniai nustojo poškėti audimo staklės jos namuose – sveikata jau nebe ta. Dar ji pastebėjo, kai graži lietuviška audimo tradicija beveik pamiršta. Bemokydama audimo, moteris suprato, kad to yra maža. Išmokęs keletą žmonių šio amato ir meilės jam, tradicijos vis tiek neišsaugosi. Tada kartu su zarasiške Ada Tumėniene parašė knygą – pirmąjį Lietuvoje audimo pradžiamokslį „Tradicinis audimas“. Jame yra audimo pradmenys, ir šioms žinioms jau joks laikas nebaisus.

Keli šimtai šios nuostabios moters rankų ir širdies sušildytų audinių saugoma jos namuose, kiti padovanoti draugams, bičiuliams. Danutė dar moka nuostabiai nerti, siuvinėti, megzti. Per tuos metus surengta daug parodų. D.Stankevičienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Šiemet mokytoja tapo rajono kultūros ir meno premijos laureate.

Nors mokyklą ji paliko daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus, bet visada yra laukiama Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje. Ten, kur prabėgo patys gražiausi jos gyvenimo metai. Ir šiandieniniams mokiniams, ir mokytojams, visiems Dusetų krašto žmonėms malonu bendrauti su D.Stankevičiene. Todėl Danutės metai, skubantys kaip Šventosios upės vanduo, nesugeba nunešti jos entuziazmo, sumanumo, ji ir dabar kupina jaunatviškų ieškojimų. Nuolat skubanti, ieškanti ir atrandanti. Sutinki tokius žmones ir stebiesi, kad jie tokie turtingi – išsiskiria savo gražiais darbais, savo jautria širdimi ir didele meile tėvynei ir žmonėms. Toks turtas atneša didžiausią laimę ir džiaugsmą jiems ir šalia jų gyvenantiems.

Zarasų rajonas

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija