Žiurkės ant pensininkų aruodo

Dr. Povilas JAKUČIONIS

„Sodros“ pajamos per 2006 metus išaugo 22 proc., arba 1,409 mlrd. litų. Iš viso „Sodros“ biudžetas gavo 7,8 mlrd. litų. Išlaidos siekė 7,245 mlrd. litų. Sutaupyta 555 mln. litų. Žinoma, pensininkų, ligonių, motinų, auginančių mažus vaikus, sąskaita. Vidutinė pensija 2006 metais padidėjo tik 13,8 proc. ir liko viena mažiausių tarp ES šalių; ji sudarė tik 517,4 lito. Tiesa, reikia paminėti, kad nuo šių metų vasario 1 dienos vidutinė pensija padidinta 70 litų ir jau siekia 588 litų. Deja, mažiau nei vidutinę pensiją gauna daug daugiau žmonių, nei šitą padidintą.

Pasklidus žiniai apie pilną „Sodros“ aruodą, susirinko būrys žiurkių – „Sodros“ biudžeto parceliuotojų, siūlančių neatiduoti perteklinių pinigų paliegusiems pensininkams ir ligoniams (matyt, vadovaudamiesi nuomone, esą vis tiek greitai mirs), o geriau juos „pelningai“ investuoti. Pavyzdžiui, kompensaciją iš Valstybės rezervo atiduoti stambiems žemvaldžiams kaip kompensaciją už pernykštį nederlių (šito norėtų Kazimira Prunskienė) arba daugiau pinigų perversti į būsimųjų pensininkų kaupiamuosius fondus (tai – naujalietuvių pageidavimas). Finansinių paslaugų ir sėkmingo verslo vadybininkai reikalauja įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“. Dėl to „Sodros“ biudžete liktų 200-300 mln. litų skylė ir iš kiekvieno pensininko būtų atimta po 20-30 litų kas mėnesį. Turint galvoje tai, kad pensijos Lietuvoje mažiausios iš ES šalių, verta pagalvoti apie siūlytojų moralę.

Artūro Zuoko liberalcentristai kartu su savo ideologiniais vadovais iš Laisvosios rinkos instituto nesiliauja reikalavę ženkliai mažinti mokesčius, nors Lietuvoje mokesčiai yra bene mažiausi iš ES šalių. Jie visai nesigėdydami į ilgą mokesčių, kuriuos mokame valdžiai, sąrašą, tarp kitų, įrašė ne tik socialinio draudimo, sveikatos draudimo ar Garantinio fondo įmokas, bet ir mokesčius už valstybės turto ir valstybės gamtos išteklių naudojimą. Surašė tuos mokesčius ant didžiulio akmens popierinio maketo ir liepos 19 dieną pasitelkė stipriausią Lietuvos žmogų Žilviną Savicką, kad temptų tą „nepakeliamą mokesčių akmenį-naštą“ per Gedimino prospektą. Tai liberalcentristai darė šaukdami, kad nepakeliami mokesčiai valdžiai žlugdo Lietuvos ūkio klestėjimą ir atima viltį pasiturimai gyventi. Jiems nė motais, kad visai šalia, tik per Baltijos jūrą, Švedijoje, mokesčiai du kartus didesni nei Lietuvoje, bet ten ir šalies ūkis klesti, ir žmonės gyvena dešimt kartų turtingiau nei Lietuvoje.

Mokesčius valdžiai reikėtų suprasti kaip mokesčius valdininkams išlaikyti, kas sudaro apie dešimtadalį biudžeto išlaidų. Visa kita yra išlaidos švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei paramai, krašto apsaugai, policijai ir kalėjimams išlaikyti, pensijoms ir stipendijoms. Gal zuokininkai nori prisišaukti naują spalio revoliuciją? Absurdo teatro viršūnė: A.Zuokas, perrinktas LiCS pirmininku naujai kadencijai, pažadėjo vidutinę pensiją per dvejus metus padidinti iki 1500 litų. Kaip tai padaryti be mokesčių, žino tik jis.

Prie žiurkių – „Sodros“ aruodo tuštintojų – reikėtų priskirti ir naujuosius emigrantus. Ketvirtadalis darbingo amžiaus piliečių paliko tėvynę dėl didesnio uždarbio. Jie Lietuvoje nemoka jokių mokesčių. Paliko savo tėvus ir savo vaikus Lietuvoje dirbantiems ir čia mokesčius mokantiems (todėl „kvailesniems“) piliečiams išlaikyti. Argi ne gegutės? Jeigu jie nebūtų tėvynės varge palikę, tai ir pensijos būtų mažiausiai ketvirtadaliu didesnės. Dėl to verta suabejoti aukščiausių Lietuvos vadovų padėkomis Airijos prezidentei Meri Makalis už sudarytas geras sąlygas jos šalyje gyventi lietuviams. Juk net sekmadieninių lietuvių mokyklų Airija neremia.

Nepaisant visų žiurkiškų pastangų, pensijos šiemet turėtų gerokai ūgtelėti. Pirmiausia – mažos pensijos. Mat Seimas priėmė įstatymą nuo liepos 1 dienos mokėti didesnes pensijas už stažą, viršijantį 30 metų. Žadama vėl didinti bazinę pensiją. Nors Seimo valdyba vilkina įstatymo dėl kompensacijų 2001-2002 metais dirbusiems pensininkams išmokėjimo svarstymą, bet iki pavasario sesijos pabaigos šis įstatymas vis tiek bus priimtas. (Šio įstatymo priėmimas vilkinamas dėl to, kad Vyriausybė įstatymo vykdymui biudžete nenumatytą 100 mln. litų sumą iš valstybės rezervo atidavė žemvaldžių kompensacijoms mokėti. Su tuo Seimo nariai nesutinka.) O tai bus gera parama šimtui tūkstančių pensininkų. Seime svarstomas ir kitas įstatymo projektas dėl kompensacijų mokėjimo nuo 1995 metų dirbusiems pensininkams. Tačiau dėl didelio lėšų poreikio šio įstatymo svarstymo baigtis neaiški.

© 2007 „XXI amžius“