„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2007 m. spalio 19 d., Nr. 4 (23)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Negęstanti tikėjimo šviesa

Bronius VERTELKA

Vanda ir Antanas Ašmėgos

Laičiai – gyvenvietė netoli Rokiškio rajono ribos, važiuojant bus keturi kilometrai asfaltu nuo Kupiškio–Daugpilio kelio. Juo rugsėjo 30-ąją Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas vyko į Laičius šventinti koplyčios.

Mažėjant gimstamumui ir trūkstant vaikų, uždaromos kaimo švietimo įstaigos. Toks likimas ištiko ir Laičių mokyklą. Mokyti vaikų dabar tėvai vežioja į Skapiškį. Atsiradusią tuštumą kaime reikėjo užpildyti. Laičių senbuviai sumanė turėti savo koplyčią. Bažnyčia tolokai, autobusai nevažinėja, o savo kojomis jie nebepasitiki. Savo nuomonę pasakė Skapiškio klebonui kun. Zenonui Navickui, kuris tam pritarė. Panevėžio vyskupas nudžiugo sužinojęs, kad kupiškėnai sumanė tokį gerą darbą padaryti. Kultūros namų vadovė Lena Bobkova leido užimti vieną kambarėlį. Tam neprieštaravo seniūnija ir rajono savivaldybė. Kultūros namų bibliotekoje bibliotekininkė leido naudotis kambarėliu, kuriame kunigas galės persirengti prieš pamaldas.

Įrengiant koplyčią, laukė rimtas darbas. Aukojo kiek kas galėjo. Dažų pirko, jais moterys kambario vidų išgražino. Nutepė ir Antano Ašmėgos dovanotus ilgus suolus, kuriuos jis savo reikmėms buvo pasidaręs. Ne svetimi, o savo krašto katalikai juk ant jų sėdės! Šventųjų paveikslais pasirūpino klebonas. Iš vieno medžio meistro Kupiškyje A.Ašmėga nupirko kryžių. Laičių žmonės kalba, jog tai jis daugiausia prie koplyčios atsiradimo prisidėjo. O Antanas su tuo nenori sutikti ir vardija tikybos mokytojos Žydros Andrijauskienės, Vandos Gabnienės, Eugenijos Trumpickienės, Stasės bei Vytauto Jakštų, Bronės Naujokienės bei kitų Laičių žmonių pavardes. Jis sako, kad be jų tikrai nieko nebūtų buvę.

A.Ašmėga – plačiai mąstantis žmogus, nors jau sulaukęs 78 metų. Kai važiuoja automobiliu, neišlekia vienas į Skapiškio bažnyčią, bet ir savo kaimynus paima, kartais netgi juos paragina, nors pats vienas, be jokio rūpesčio ir vargo galėtų nuburgzti. Dešimt metų A.Ašmėga buvo Sibiro tremtyje. Netgi tokiomis žiauriomis sąlygomis sugebėjo neprarasti tikėjimo Dievu. Susirinks, būdavo, į kurio nors lietuvio būstą ir ten gieda. Nuėjus į kapines, kur laidodavo saviškius, pasimeldus, vėl tapdavo lengviau.

Antanas su žmona Vanda išaugino dvynukus – dukterį ir sūnų. Onutė tapo vienuole, ji dabar gyvena Vilniuje. Sūnus Bronius irgi įsikūrė sostinėje, tapo profesionaliu dailininku, iš to ir duoną pelnosi. Jų senstantys tėvai labai sutaria. Nuo mamos liga vis nenori atsitraukti, tai tėvas dalį jos vargų užsikrauna.

Laičiai, Kupiškio rajonas

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija