|
XXI amžiaus knygnešė
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ
 |
|
XXI amžiaus platintoja Joniškyje
70-metė knygnešė Genovaitė Nutautienė
Klier. Mariaus DYGLIO nuotrauka
|
Jau beveik dešimt metų į Joniškio Švč. M. Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčią sekmadieniais, dar gerokai prieš šv. Mišias,
ateina pensininkė Genovaitė Nutautienė. Atsisėdusi netoli durų,
pasideda krūvą katalikiškos spaudos: XXI amžių, Kataliką, Artumą.
Ateina ir šiokiadieniais prieš vakarines šv. Mišias stengiasi,
kad skirtingu laiku pamaldose dalyvaujantys tikintieji galėtų įsigyti
katalikišką laikraštį ar žurnalą.
Spaudos nemaža krūva, tad nenuostabu, kad ne visus
pavyksta parduoti tada moteris, pasiėmusi laikraščius ar žurnalus,
vaikšto po namus ir ragina skaityti, įsigyti bei palaikyti katalikišką
spausdintą žodį. Tad G.Nutautienė tarsi tęsia XIX a. knygnešių darbą.
Ne visi spaudą perka, kiti, dėl pinigų stygiaus tik retsykiais pirkdami,
pasako: Ateik retai, tankiai nevaikščiok! Tai turėtų būti ne tik
fiziškai sunku, bet ir nemalonu, tačiau Genovaitė prie vargo ir
nepatogumų įpratusi.
Katalikiškos spaudos platintoja gimė 1937 metais
Joniškėlyje, tad šiais metais knygnešei G.Nutautienei jau septyniasdešimt.
Vos keturiolikos sulaukusi mergaitė neteko tėvo, tad nepilnametė
išėjo dirbti į kolūkį už vienuolikos kilometrų nuo miesto. Vėliau
ten ir apsigyveno. Ištekėjusi už našlio, vėl sugrįžo į Joniškį.
30 metų dirbo įvairius darbus kolūkyje, paskui išėjo į pensiją.
Dabar ji pati jau 10 metų našlė.
G.Nutautienė trokšta būti kuo nors naudinga. Daugiau
kaip metus darbavosi Joniškio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje
valytoja, tačiau kai susilaužė ranką, šį darbą paliko. Tada ėmėsi
katalikiškos spaudos platinimo: šį darbą pradėjusi dar kai čia darbavosi
klebonas mons. Juozapas Dobilaitis, tęsia jį ir dabar, kai 2002
metais Joniškio parapijos klebonu tapo dekanas kun. Eduardas Simaška.
G.Nutautienė išplatina iki pusės šimto penktadieninio
XXI amžiaus ir Kataliko egzempliorių, taip pat ir žurnalą Artuma
(yra gavusi ir po 50, o paskutiniojo numerio 20 žurnalų). Jeigu
nevaikščiočiau po namus daug liktų! sako moteris. Ji apgailestauja,
kad kai susilpnėjo regėjimas, ji pati mažai gali skaityti. Tačiau
dvasingos sielos jubiliatė supranta katalikiško žodžio svarbą ir
trokšta, kad jį išgirstų kuo daugiau Joniškio miesto gyventojų.
Jaunystėje Genovaitė ne kartą buvo Žagarėje, lankėsi
pas savo tetą Moniką Strockienę, gyvenusią netoli Žagarės senosios
bažnyčios. Tad po šv. Mišių su teta yra nusileidusi ir į bažnyčios
rūsį, kur stikliniame karste, baltais drabužiais aprengta, gulėjusi
tuomet žmonių šventąja vadinta Barbora (Barbora Umestauskaitė-Žagarietė).
Anot Genovaitės, mirusiosios veidelis buvo labai liesas ir susiraukšlėjęs.
Ji girdėjusi, kad Barbora buvo turtingos šeimos dukra, tačiau geros
širdies, rūpinosi paprastais žmonėmis ir žuvo saugodama nekaltybę.
G.Nutautienė džiaugėsi, kad Europos paveldo dienų baigiamajame renginyje
konferencijoje galėjo klausyti Telšių kunigų seminarijos klieriko
Mariaus Dyglio, habil. dr. prof. Reginos Merkienės ir dr. Aldonos
Vasiliauskienės skaitomų paskaitų ir daug naujo sužinoti apie Barborą
Žagarietę.
G.Nutautienė domisi religine veikla, džiaugiasi
XXI amžiumi, kuris daug dėmesio skiria Barborai Žagarietei, Šiluvos
Mergelės Marijos paveikslo piligriminei kelionei bei kitiems įvykiams.
Ji trokšta, kad kiekvienas tikintysis apie tai žinotų, todėl ir
platina katalikišką spaudą.
Būtų puiku, jeigu kiekviena parapija Lietuvoje
turėtų po tokią Genovaitę savo knygnešę, katalikiškos spaudos
platintoją. Tai būtų svari atspara šiuo metu tautoje plačiai vykdomam
dvasiniam genocidui.
Joniškis
© 2007 XXI amžius
|
