„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2008 m. liepos 4 d., Nr. 3 (27)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Ką Vilniuje svarstė Europos senjorų sąjungos nariai?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Europos senjorų sąjungos
konferencijos „Rytų Europos
senjorų patirtis atgavus
laisvę ir dalyvaujant visuomenės
gyvenime" dalyviai

Remiant Konrado Adenauerio fondui, birželio 15-18 dienomis Vilniuje vyko regioninė Europos senjorų sąjungos (ESS) konferen­cija „Rytų Europa" kartu su Eu­ropos liaudies partija ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de­mokratų Senjorų bendruomenė­mis.

ESS buvo įkurta Madride 1995 metais. Jos padaliniai yra dvide­šimt keturiose Europos valstybė­se. Žinią apie ESS įsikūrimą į Lie­tuvą parvežė prof. Vytautas Land­sbergis. Varšuvoje, Prahoje ir Ber­lyne vykusiose pirmosiose konfe­rencijose dalyvavo ir Lietuvos sen­jorai. Konferencijoje „Rytų Euro­pos senjorų patirtis atgavus laisvę ir dalyvaujant visuomenės gyveni­me" dalyvavo ir pranešimus skai­tė organizacijos prezidentas dr. Bernhardas Vormsas, viceprezi­dentas Leifas Halbergas, koordi­natorius Rytų Europai Ulrichas Vincas, atstovai iš Vokietijos, Šve­dijos, Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Baltarusijos.

ESS yra pagyvenusių žmonių bendruomenė, bet jos veikloje ga­li dalyvauti ir jaunimas. Svarbiau­sios diskusijų temos - patirtis, lais­vė, bendradarbiavimas. Patirties perdavimas jaunajai kartai neat­siejamas nuo šeimos. Savo prane­šime Seimo narė Irena Degutienė priminė Šeimos įstatyme įvestą naują sąvoką „Išplėstinė šeima". Tai tokia šeima, kurioje gyvena se­neliai, tėvai ir vaikai. Europarla-mentaras prof. V. Landsbergis pri­minė, kad anksčiau Amerikoje se­neliai noriai būdavo atiduodami į globos namus: ten jie gaudavo me­dicininę ir socialinę priežiūrą, galėjo nuolat bendrauti su bendra­amžiais. Vaikai juos retkarčiais ap­lankydavo. Ilgainiui pastebėta, kad toks modelis tinkamas tik vieni­šiems žmonėms. Senoji karta, dirbtinai atskirta nuo jaunosios, pasijunta nereikalinga, tarsi atskir­ta šaka ne tik nuo šeimos, bet ir nuo visuomenės.

Kone visi pranešėjai skatino pagyvenusius žmones būti akty­vesniais. „Turime teisę normaliai gyventi, užsiimti mėgstama veik­la, būti naudingi kitiems, perteikti gyvenimo patirtį, - sako dr. B. Vormsas. - Jaunoji karta, izoliuo­ta nuo senosios, nebetenka betar­piškų senolių pasakojimų, išgyve­nimų." Radvilė Morkūnaitė ap­gailestavo, kad Lietuvoje įsigalė­jo jauno žmogaus kultas. Žurna­lų viršelius puošia gražūs, jauni, sveiki veidai. Jaunimo kultas jau­čiamas net autobusuose - jauni­mas skuba atsisėsti patogiausio­se vietose. Pranešėja įsitikinusi, kad pagarbos senam žmogui mo­komasi šeimoje. Nors Lietuvoje išleista daug tremties, Atgimimo literatūros, bet gyvų žmonių pa­sakojimai daro daug didesnį įspū­dį. R. Morkūnaitė yra įsitikinusi, kad žiniasklaidai reikėtų kelti pa­gyvenusių žmonių vertingumą, nes prognozuojama, kad žmonių amžius vis ilgės. Senolių gausėji­mas visuomenėje turėtų būti trak-tuojamas ne kaip nelaimė, bet kaip palaima. „Tėvynei reikia vi­sų, nepaisant amžiaus. Berniukai bėgioja greičiau, bet senoliai ge­riau žino kelią. Jei kas to nesu­pranta, privalome priminti", - sa­kė Leifas Halbergas iš Švedijos.

„Mūsų patirtis leidžia geriau suvokti Rytų Europos situaciją", -sakė prof. V. Landsbergis. Taigi ir laisvės problemą. „Turime daugiau atjautos, nes buvome tokioje pat būklėje kaip ir Rytų Europos vals­tybės dabar. Jie mūsų likimo bro­liai, turime prisidėti prie jų vilčių išsipildymo. Įveikę sovietinį mąs­tymą, privalome grįžti prie lietu­viško, vakarietiško identiteto".

Laisvės sąvoka neatsiejama nuo atsakomybės. Laisvė be atsa­komybės veda prie susinaikinimo politikoje, asmeniniame gyveni­me, visuomenėje. Tik demokra­tinėje sistemoje įmanoma atsako­mybe grįsta laisvė. Todėl demo­kratiją reikia ginti visiems pagal išgales: dalyvauti rinkimuose, senjorų veikloje, partijų darbe ir t. t. „Mūsų gyvenimo patirties ir aktyvumo visiems labai reikia", -tvirtino dr. Rainer Jork iš Vokie­tijos. „Verta kovoti už laisvę el­giantis atsakingai", - sakė Erika Reinhardt iš Vokietijos.

Konferencijos svečiai pabrėžė krikščioniškųjų vertybių puoselė­jimo svarbą šiuolaikiniame pasau­lyje. Materialinės vertybės nieka­da nepasotins žmogaus, visada ko nors bus per mažai: atlyginimų, pensijų. Jokia valstybė nėra pajė­gi patenkinti visų žmogaus porei­kių. Žmonės, apsiriboję buities rū­pesčiais, greit viskuo nusivilia, tampa irzlūs, net į rinkimus neat­eina. „Jei visuomenė praranda dvasinių vertybių troškimą, prasi­deda kelias į laisvės ir demokra­tijos pabaigą. Svarbiausia turėtų būti Dievas, gyvenimas Dieve. Šis kelias, kitas kelias, nenuves į nusi­vylimą", - sakė Leifas Halbergas iš Švedijos. „Politinis bendradar­biavimas turi remtis krikščioniško­mis vertybėmis ir atsakomybe", -pastebėjo dr. B. Vormsas.

Konferencijoje buvo prisimin­ti komunizmo nusikaltimai žmonijai, priimta Kovo 11-osios akto sig­nataro Česlovo Stankevičiaus pa­rengta rezoliucija, kurioje Euro­pos Parlamentas, Europos Komi­sija ir Europos Sąjungos valstybių vyriausybės raginami apsvarstyti komunistinių totalitarinių režimų Europos valstybių gyventojams pa­darytų nusikaltimų pobūdį ir mas­tą, oficialiais dokumentais Euro­pos Sąjungos vardu juos įvertinti ir griežtai pasmerkti. Taip pat ra­ginama priimti atskirą pamatinį dokumentą, kuris įvertintų totali­tarinių komunistinių režimų įvyk­dytų nusikaltimų viešą neigimą ir šiurkštų menkinimą kaip nusikals­tamas veikas ir rekomenduotų valstybėms savo teisės aktais jas kriminalizuoti.

ESS prezidentas dr. B. Vorm­sas apibendrindamas konferenci­jos darbą įvertino jį labai gerai.

Jono VOLUNGEVIČIAUS nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija