Džiaugiasi gyvenimo pilnatve

Saliamonė KAMINSKIENĖ

Veliuonietė Angelė Kvietkauskienė maloniai šypsosi, spinduliuoja gėriu ir ramybe, džiaugiasi gyvenimo pilnatve

„Pakartočiau tik savo gyvenimą, - šypsosi veliuoniškė 78-erių metų Angelė Kviet-kauskienė. - Tokio gyvenimo, kokį nugyvenau, man ir reikėjo."

Tyli, rami, besišypsanti moteris stebisi, kodėl rašau apie ją: „Aš niekuo nepasižymėjau, yra daugiau pasiekusių mano amžiaus žmonių. Mokytojų ar kitų veliuoniečių, o aš... mokslų nebaigiau, niekuo nepagarsėjau". Mokslo stygius skaudžiai jai širdį veria. Tai galimybių mokytis nebuvo, tai šeima, vaikai, darbas trukdė. Džiaugiasi bent tuo, kad vaikus pavyko išmokyti, visi trys - Virgilijus, Regina ir Vidmantas baigė aukštąsias mokyklas.

Gikonyse įkūrė muziejų

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius už krašto praeities išsaugojimą, muziejaus įkūrimą Vandai Kvaselienei neseniai įteikė padėkos raštą

Anykščių krašte veikia daug įvairių muziejų. Kas gi nežino unikalaus Arklio muziejaus, kas nesilankė siaurojo geležinkelio muziejuje? O literatūriniai muziejai, skirti Jono Biliūno, Antano Baranausko, Bronės Buivydaitės, Antano Vienuolio-Žukausko, Juozo Tumo-Vaižganto atminimui? Yra ir dar mažai kam žinomų, retokai lankomų, bet gana įdomių muziejų...

Nuošalus Gikonių kaimas Skiemonių seniūnijoje niekuo labai neišsiskirtų iš kitų panašių Anykščių rajono kaimų, jeigu ne... unikalus muziejus, kurio įkūrėja - garbaus amžiaus moteriškės.

„Gyvulių nebelaikau, ūkinis pastatas tuščias, todėl ir nusprendžiau čia įrengti muziejų, išsaugoti senus rakandus ateinančioms kartoms", - guvi gikoniškė Vanda Kvaselienė praveria kieme nedidelio pastatėlio duris ir pakviečia užeiti į pačios rankomis įrengtą muziejų.

Tautodailininkė ir aktoriaus žmona

Panevėžietė tautodailininkė Janina Jatautienė Autoriaus nuotrauka

PoPokalbis su žinoma tautodailininke, buvusia mokytoja Janina JATAVTIENE, gegužės 10-tąją šventusią savo 75 metų sukaktį.

Tūkstančio juostų autorė

Daugiau nei 20 metų esate Tautodailininkų sąjungos narė. Juostas pinate dar ilgiau. Kam jos reikalingos?

Pintos juostos yra senesnės nei austos. Rankomis pintos juostos turi ne vieno šimtmečio istoriją ir lydėdavo žmogų nuo jo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį vežant krikštyti suvystydavo ir surišdavo juosta. Panelės, eidamos į bažnyčią, turėdavo turėti daug juostų. Kaip ir su viena skarele neidavo į bažnyčią sekmadieniais. Subrendusios ir ištekėjusios juostas dalindavo naujai giminei, kad susigiminiuotų, suartėtų, užmegztų stipresnį ryšį. Atvažiavus svečiui, jam per petį rišdavo juostą. Atėjus gyvenimo pabaigai, laidojant, nuleidžiant karstą į duobę, irgi naudodavo juostas.

O Arklio muziejaus galėjo ir nebūti...

Vytautas BAGDONAS

Vienos iš Arklio muziejaus įkūrėjų ir tradicinės žirgelio šventės organizatorių agrarinių mokslų daktaras Antanas Puodžiukas patenkintas, kad jo ir bendraminčių pastangos nenuėjo veltui... Autoriaus nuotrauka

Birželio 7 dieną Niūronyse vykstant respublikinei žirgi­nio sporto ir tradicinės kultūros šventei „Bėk, bėk, žirgeli!", iškilmingai paminėtas ir populiaraus Arklio muziejaus 30-metis. Tradicinės šventės, skirtos Arklio muziejaus jubilie­jui, vėliavą pakėlė žmonės, steigę šį unikalų muziejų. Tiems muziejaus kūrimo entuziastams tądien buvo išsakyta daug padėkos žodžių, prisimintos jų pastangos gūdžiais sovietme­čio laikais išgarsinti, pagerbti... žirgą.

Ką Vilniuje svarstė Europos senjorų sąjungos nariai?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Europos senjorų sąjungos konferencijos „Rytų Europos senjorų patirtis atgavus laisvę ir dalyvaujant visuomenės gyvenime" dalyviai

Remiant Konrado Adenauerio fondui, birželio 15-18 dienomis Vilniuje vyko regioninė Europos senjorų sąjungos (ESS) konferen­cija „Rytų Europa" kartu su Eu­ropos liaudies partija ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de­mokratų Senjorų bendruomenė­mis.

ESS buvo įkurta Madride 1995 metais. Jos padaliniai yra dvide­šimt keturiose Europos valstybė­se. Žinią apie ESS įsikūrimą į Lie­tuvą parvežė prof. Vytautas Land­sbergis. Varšuvoje, Prahoje ir Ber­lyne vykusiose pirmosiose konfe­rencijose dalyvavo ir Lietuvos sen­jorai. Konferencijoje „Rytų Euro­pos senjorų patirtis atgavus laisvę ir dalyvaujant visuomenės gyveni­me" dalyvavo ir pranešimus skai­tė organizacijos prezidentas dr. Bernhardas Vormsas, viceprezi­dentas Leifas Halbergas, koordi­natorius Rytų Europai Ulrichas Vincas, atstovai iš Vokietijos, Šve­dijos, Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Baltarusijos.