Čikagos knygnešys

Audronė BEREZAUSKIENĖ

Kazys Rožanskas Romualdos BRAŽĖNIENĖS nuotrauka

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekoje veikia žymiam kraštiečiui K. Rožanskui skirta paroda Romvydės Urbonienės nuotrauka

Žodis „knygnešys“ primena spaudos draudimo laikotarpį ir lietuvių tautinio atgimimo istorijoje užima ypatingą vietą. Tačiau apie lietuviškos spaudos platinimą, lietuviško žodžio sklaidą užsienyje ir jos atstovus šiomis dienomis, ko gero, daugeliui iš mūsų tenka girdėti labai retai.

Tikriausiai nedaug Anykščių krašte žmonių, pažįstančių lietuviškų knygų Čikagoje platintoją ir Lietuvoje leidžiamų knygų mecenatą Kazį Rožanską. Tai žmogus, visą savo gyvenimą susiejęs su knyga, daug dirbęs ir labai daug padėjęs kitiems, tačiau nelinkęs tuo didžiuotis ir apie tai kalbėti. Pirmą kartą apie K. Rožanską sužinojau iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vedėjos Silvijos Vėlavičienės straipsnio „Čikagos knygnešys Vilniuje“, išspausdinto 2002 m. lapkričio mėnesio leidinyje „Tarp knygų“. Autorė rašė, kad mūsų kraštietis K. Rožanskas gyvendamas Čikagoje platino lietuvišką spaudą. Mane šis straipsnis sudomino, todėl atsitiktinai sutikusi Čikagos knygnešį Vilniaus anykštėnų sambūryje pakviečiau atvykti į Anykščius ir paprašiau papasakoti apie save.

1944 metais K. Rožanskas, kilęs iš Debeikių, kaip Vietinės rinktinės karys, buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją priverstiniams darbams. Toliau jo gyvenimo kelias vingiavo per Oldenburgą, Viurcburgą, Anglijos miestą Notingamą. 1958 metais jis apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje. Ten gyvendamas  K. Rožanskas aktyviai įsitraukė į Amerikos lietuvių bendruomenės kultūrinę veiklą. 1959–1973 metais jis buvo JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos reikalų vedėjas, rūpinosi lietuviškų vadovėlių leidyba ir platinimu lietuviškose mokyklose. Visą gyvenimo JAV laikotarpį knygų platinimas buvo pati svarbiausia K. Rožansko veikla, be to, jis buvo žinomas kaip įvairių išeivijos organizacijų dalyvis ir rėmėjas. 1960–2001 metais mūsų kraštietis buvo Lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ narys ir jos biuletenio administratorius, įvairių lietuvių organizacijų valdybų iždininkas. K. Rožanskas rėmė Baltijos-Amerikos lietuvių fondą ir kitas labdaros organizacijas, 1958–2001 metais jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje – Čikagos Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės narys. K. Rožanskas buvo 1998 metais Pasaulio lietuvių bendruomenės Lituanistinio švietimo komisijos paskelbto moksleivių rašinių konkurso mecenatas.

Išlydėję į Lietuvą K. Rožanską jo bičiuliai Antanas Valavičius ir Algirdas Čepėnas „Drauge“ rašė: Kazimieras Rožanskas, mūsų šio meto knygnešys, kuris buvo visada matomas renginiuose su knygomis, kurias mes galėjome įsigyti, daugiau nebebus su mumis. Jo jau mes pasigedome, nes Čikagoje neliko, kas teiktų tą patarnavimą. Jis daugel metų vadovavo ir „Draugo“ dienraščio knygynui. Kazimieras Rožanskas taip pat buvo ir „Lietuvos balso“ talkininkas, kuriam esame didžiai dėkingi. Jis dažnai padėdavo ALTUI ir Tautinės sąjungos renginiuose, kurios nariai jam surengė atsisveikinimą. „Lietuvių Balsas“ jam linki laimingų dienų Tėvynėje.

Po daugiau kaip 55 metų, praleistų svetur, 2001 metais K. Rožanskas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai jis perdavė didelį asmeninį archyvą ir knygų rinkinį. 2003 metais jis įsteigė Kazio Rožansko fondą Vilniaus krašto lietuvių švietimui remti, įnešė jo pagrindinį kapitalą.

K. Rožanskas aktyviai rūpinasi savo gimtuoju kraštu, šio krašto žmonėmis. Visus gerus darbus, kuriuos tėviškės žmonėms paskyrė K. Rožanskas, viename straipsnyje išvardinti būtų sunku, tačiau keletą paminėsiu: K. Rožansko iniciatyva ir jam remiant, 1995 metais Debeikių miestelyje pastatytas paminklas už laisvę 1944–1954 metais kovojusiems ir žuvusiems jo kraštiečiams – lietuvaitės, nešinos ąžuolo lapų vainiku, granitinė statula (autorius R. Midvikis). Kaip šios idėjos rėmėjas jis buvo pirmasis įrašytas į Anykščių rajono savivaldybės Garbės knygą (1995 m.). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 1998 metais pripažino K. Rožanską ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu, jam suteiktas kario savanorio statusas.

2004 metais L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai  K. Rožanskas padovanojo knygų, kurias gavo iš autorių su jam dedikuotais autografiniais įrašais. Jis taip pat dovanojo knygų Debeikių (Anykščių r.), Utenos, Užpalių ir Vyžuonų (Utenos r.) bibliotekoms. Jo lėšomis buvo išleista Anykščių A. Vienuolio gimnazijos moksleivių kūrybos rinktinė Ištarki mano vardą“ (2004), Anykščių literatų klubo „Marčiupys“ narės Liudvikos Danielienės poezijos knygelė Rudens versmė“ (2004), Kazimiero Mikelinsko dar 1946 metais parengta „Debeikių bažnyčios istorija“ (2004). K. Rožanskas parėmė  Aleksandro Guobio ir Antano Saulaičio knygos „Lietuvių misijos Amazonėje“ (2002), Anykščių viešosios bibliotekos knygų – „Anykščių krašto knygnešiai ir daraktoriai“ (2004), „Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą“ (2006), „Anykščių biblioteka istorijos vingiuose 1937–2007“ (2007) leidimus.

Šiais metais K. Rožanskas švenčia savo 90-tąjį gimtadienį. Kovo pirmą dieną Aldonos Daugilytės, Debeikių bendrijos pirmininkės, Anykščių rajono savivaldybės Tarybos narės, iniciatyva kartu su L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriumi Romu Kutka, muziejininku Raimondu Guobiu ir šio straipsnio autore dalyvavo iškilmingoje kraštiečio K. Rožansko jubiliejinėje šventėje. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje žymiam kraštiečiui skirta paroda „Kaziui Rožanskui – 90“. Parodoje eksponuojami straipsniai apie kraštietį,  nuotraukos, padėkos, knygos su autorių dedikacijomis. Džiugu, kad mūsų kraštietis paliko gilią brydę lietuvių išeivijos kultūros baruose, o sugrįžęs į Lietuvą toliau skleidžia šviesą tėviškės žemėje ir žmonių širdyse.

Anykščiai

K. Rožanskas jau kelis metus užprenumeruoja „Kregždutę“ keletui mokyklų ir bibliotekų. Esame dėkingi už krikščionišką paramą šiam mūsų laikraščiui.

© 2009 „XXI amžius“