|
Per gyvenimą su Dievu širdyje
Benjaminas ŽULYS
|
|
Juozas Naginionis su dukra
Zigrida Šiluvoje prie paminklo
popiežiui Jonui Pauliui II
|
Neseniai Garliavos miesto gyventojui Juozui Naginioniui sukako 75-eri. Miestelio gyventojai pažįsta jį kaip vieną aktyviausių ir energingiausių miesto gyventojų. Jis vienas iš tų žmonių, kuriuos laikas tarsi apeina, nepalikdamas kūne, o ypač sieloje, jokio nuovargio, nepasitenkinimo ženklų. Juozas sako, kad svarbiausia yra Dievas, padėjęs jam, jo šeimai skausme ir varge, suteikęs vilties ir tvirtybės. Kad ir kokiame Lietuvos krašte, kad ir kokiais reikalais jis rūpintųsi, pirmiausia nueina padėkoti Aukščiausiajam už visa, ką gero, šviesaus yra patyręs jis, jo šeima, vaikai, vaikaičiai. O Šiluva, Pivašiūnai, Žemaičių Kalvarija, Kryžių kalnas yra nuolatinės jų lankymosi vietos.
Tos meilės, tikėjimo, savo pavyzdžiu ir žodžiu mokė jo šviesaus atminimo senelė Ona, mama Marija. Prienų rajono Skriaudžių parapijoje ir dabar stovi senas, rūpestingai prižiūrimas namas, kuriame prabėgo Juozo vaikystė ir jaunystė. Čia buvo giedamas rožančius, į vakarėlius burdavosi vietos jaunimas. Iš čia ėjo kelias į mokyklą, kiek toliau ne vieną šimtmetį stovi balta tarsi gulbė Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia.
1942 metais mirus tėvui, motina liko su aštuoniais vaikais. Reikėjo ne tik gražiai išauklėti, bet sovietmečiu vežti valdžiai vadinamąsias pyliavas, kurios nuolat buvo didinamos. Bet atsilaikė, vaikai ūgtelėjo, padėjo namų ruošoje. Nė vienas nenutolo nuo tikėjimo, neprasigėrė, neapsivogė. Juozo brolis Klemensas pokario metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Buvo neramūs laikai. Klemensas tapo partizanų ryšininku, bendravo su kitais patriotais. Nežinia, kokias partizanų užduotis jis vykdė, apie tai jis niekad nekalbėdavo, niekam nepasakodavo. Bet vietos stribai, enkavedistai tai užuodė. Ir 1945 metų birželio 17 dieną jaunuolį nušovė. Vėliau namiškiai toje vietoje rado rožančių
Jie sužinojo, kas paleido lemtingą kulką. Stribas netrukus buvo perkeltas į Marijampolę, kur uoliai tarnavo okupantams. Juozas sako, kad namiškiai jo neieškojo, nesiekė atpildo, keršto net atkūrus nepriklausomybę. Tegul jį ir kitus žudikus teisia Viešpats, sako Juozas.
Vyriausias brolis Petras buvo išvežtas į Norilską, nes dirbdamas Kauno geležinkelio stotyje budėtoju vokiečių okupacijos metais nevykdė diversijų ir nuo bėgių nenuvertė nė vieno vokiečių traukinio sąstato. Tremties dokumentuose rusų kalba įrašyta Bandit.
Grįžęs iš tremties (ten dar kelerius metus dirbo samdomu darbininku) Petras Kaune pasistatė kooperatinį butą (Juozas buvo to kooperatyvo pirmininkas), įsigijo automobilį ir galėjo ramiai su šeima gyventi. Bet
žuvo Moldavijoje, autoavarijoje. Iš visų važiavusių automobilyje žuvo jis vienas.
Juozo dukra medikė, dirba Garliavos poliklinikoje, dukra Zigrida šeimininkauja namuose. Vaikaitė Laura gydytoja. Dar auga vaikaitis Linas, provaikaitė Austėja. Žmona Aldona irgi pensininkė, medikė. Aldutė mano atrama, guodėja, ir patarėja, apie savo kantrią, ištikimą gyvenimo bendrakeleivę kalba Juozas. Jis net 42 metus dirbo mechaniku Kauno autobusų parke. Irgi nemažai išgyventa, patirta. O dabar, rodos, ramiai leisk savo dienas stovi namas, aplinka sutvarkyta, Garliavoje nuolat vyksta įvairūs renginiai, o ir Kaunas kone ranka pasiekiamas. J. Naginionis miesto seniūnijos tarybos narys, jam rūpi, kodėl gatvės duobėtos, neasfaltuotos, nakties metą gatvėse tamsu. J. Naginionis džiaugiasi nauja seniūne vietos gyventoja Rasa Grigiene (prieš tai buvusi važinėjo iš Kauno), kuri gerai žino vietos žmonių rūpesčius, su kuria lengva bendrauti. Drauge su Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios klebonu Kęstučiu Vosyliumi lankosi pas gyventojus, drauge domisi jų rūpesčiais, stengiasi pagal galimybes padėti. Juozui rūpi, kad jaunimas tolsta nuo tikėjimo, patriotinių, tautinių idėjų. Ir ne vien jaunimas. Basanavičiaus gatvėje per didžiąsias katalikiškas, tautines, valstybines šventes tik prie vieno kito namo išvysi trispalvę vėliavą
Savo gyvenimiškomis mintimis J. Naginionis pasidalija įvairiuose žmonių susibūrimuose, taip pat ir periodinėje spaudoje. Jis yra ne vieno XXI amžiaus laikraštyje atspausdinto rašinio autorius.
Garliava, Kauno rajonas
© 2009 XXI amžius
|
