Trijų Karalių stebuklai Pelekiškėj

Rūta Averkienė

Keramikė Teresė Jankauskaitė per 60-metį bičiulius pakvietė į parodą savo sodyboje Pelekiškės kaime

Šalia Merkinės, Pelekiškės kaime, sniego vėpūtinių pilname sodybėlės kieme keramikė Teresė Jankauskaitė 60-mečio proga organizavo savo kūrybos parodą. Ant klėtelės pakabinti jos gyvenimo draugo poeto Stasio Stacevičiaus žodžiai apie Teresę dar kartą įrodo, kad ji yra iš tiesų tokia, kaip ir atrodo: „Trys Karaliai aplankė Teresę Jankauskaitę jos gimimo dieną ar naktį Žemaitijoje, neatnešė jie nei aukso, nei sidabro, padovanojo tik dailininkės talentą ir pasiuntė ją į Dzūkiją su pašaukimu – kurti vardan tos Lietuvos, nesitikint atlygio šiame pasaulyje. Todėl ne dėl pinigų, o dėl žmonių Teresė surengė per pusšimtį įspūdingų parodų Lietuvoj ir kitose šalyse, dar antra tiek sudėliojo mažesnių parodėlių, išdovanojo šimtus darbų artimiesiems ir draugams... Svajojusi pasėdėti ant vaivorykštės, įpratusi dirbti juodai, o gyventi baltai, Teresė šią parodą eksponavo per speigą, per pūgą, o dabar menininkė kviečia jus pabendrauti su būtybėm iš molio ar porceliano, žvilgtelti į pasaulėlius tapyboj...“

Iš šimtametės vėtrų nulaužtos liepos pačios menininkės išskobtose geldose nutūpę angelai, dvasiukai, mediniuose „sostuose“ ir ant suolų „susėdę“ įspūdingai sniegynuose žibantys šviestuvai, ant pačios Teresėlės sodinto ąžuoliuko sukabinti vėjui pučiant skambantys varpeliai, ant medinių kryžiokų – juodosios keramikos ir porceliano kūriniai, ant klėtelės sienos – buvusių parodų afišos ir vėjui pučiant įspūdingai skambanti garsioji Teresės iš molinių ant lino pritvirtintų lapelių sukurta suknelė – pačios didžiausios Trijų Karalių dovanos kiekvienam čia apsilankiusiam, su menininke pabendravusiam ir jos klėtelėje bei pasaulyje nors trumpam pasisvečiavusiam. Šią parodą Teresė, nepabūgusi speigo, per savaitgalį sukabino viena, šiltai apsimuturiavusi ir įsiavusi į veltinius.

Gimusi Žemaitijoj, tačiau nuo 9 mėnesių augusi Vilniuj, ši iš pažiūros trapi moteris turi žemaitiško užsispyrimo, kitaip  nebūtų sukūrusi tiek daug, net pati nežino kiek tūkstančių įspūdingų juodosios keramikos stebuklų, nutapiusi paveikslų.

Sužvarbę paskui Teresę ir Stasį vaikštome po apsnigtą kiemą ir eidami nuo vieno kūrinio prie kito klausomės romantiškai iš pačių menininkų lūpų skambančių, tačiau, suprantame, ne visai romantiško gyvenimo miško vidury, pasakojimų, kaip Teresėlė prieš bene prieš dvidešimt trejus metus į šias vietas, lydima smalsumo pamatyti, kaip kuria senieji juodosios keramikos meistrai, atklydo ir pasiliko iki šiol, kaip sunkiai gerų žmonių padedama ir pati rentė mažytę, bet neįtikėtinai erdvią klėtelę.

 Jei ne juodosios keramikos meistras Mašala, kuris prisiminė, kaip jo močiutė krosnyje molį degė, gal senosios juodosios keramikos tradicijos Merkinės apylinkėse būtų ir išnykusios.

Teresės gyvenimas – viena didelė Pradžia... Pabaigos jame tarsi nėra, nes vieną akimirką ką nors baigdama kurti, kitą jau nutiesia tiltą į naują pradžią, pilką tuštumą užpildydama meile, kūryba, džiaugsmingu savęs dovanojimu.

Tądien į sodybą Pelekiškėj vieni po kitų važiavo visi, norintys pasveikinti menininkę ir pamatyti įspūdingą parodą. Ją pagerbė ir rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė, ir Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra, įteikę jubiliatei Varėnos rajono savivaldybės mero Vido Mikalausko padėkos raštą už kūrybinį indėlį į Varėnos krašto kūrybos kraitę.

Jubiliejinėje parodoje galima pamatyti kūrybos darbų iš visų jos kūrybos etapų. „Kol esi, turi kažką daryt, judėt, mąstyt, kurt, kitaip negyvensi“, – kalba menininkė. Todėl galvodama apie šią parodą, pirmiausia galvojusi ne apie dovanas sau, o apie tai, kokią dvasios dovaną ji gali padovanoti pati.

Šiais metais planuoja surengti personalinę savo kūrybos parodą Kaune ir Panevėžy. Ir labai svajoja 2012 metais, per šimtąsias tėvelio gimimo metines, suorganizuoti savo ir tėvelio pynimų, kuriuos yra išsaugojusi, parodą Merkinės muziejuje. Parodas menininkė skaičiuoja ne metais, o ciklais, todėl tikrai negalėtų pasakyti, kiek parodų surengia per metus: „sukuri darbus, tada ir rengi parodas vienur, kitur...“

Varėnos rajonas
Autorės nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“