Dantų implantai – vienintelė išeitis

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Odontologijos klinikos „Neodenta“ vadovas, odontologas-ortopedas Darius Kunčius

Gyvoje gamtoje įprasta, kad dantų netenkama tik pasenus. Deja, ši taisyklė beveik negalioja žmonėms. Neteisingai ir nesveikai maitindamiesi ar nelaimingo atsitikimo metu juos galime prarasti ir gana anksti. Iškritę dantys – didelis nemalonumas: nesukramtome maisto, būtino gyvybei palaikyti, bijome nusišypsoti, imame vengti viešumos. Ypač daug kompleksų sukelia metaliniai dantys, o dar daugiau – išimami dantų protezai – plokštelės. Odontologai pripažįsta, kad pasitaiko žmonių, kurie taip ir nesugeba prie jų priprasti. Kas belieka žmogui… valgyti košę?..

Odontologijos klinikos „Neodenta“ vadovas, odontologas-ortopedas Darius Kunčius mano kitaip – tokiu atveju vienintelė išeitis – dantų implantai.

Dirbtinės šaknys, įsriegiamos į žandikaulį

Kiekvienas norime džiaugtis gražiais ir stipriais dantimis, bet senstant ar dėl kitų priežasčių kartais jų nebelieka. Tada vienintelė išeitis lieka implantuoti dantys, kurie atstoja prarastus ir yra ilgalaikiai. Pirmosios dantų implantacijos operacijos Lietuvoje pradėtos dar sovietmečiu. Žinau atvejį, kai ant tokių dirbtinių šaknų suformuoti dantys žmogui tarnauja per 25 metus. Tuomet buvo gaminami implantai-plokštelės, poantkauliniai implantai iš chromo-kobalto lydinio, kuriems implantuoti  reikėdavo dviejų operacijų. „Šiandien medicinos pasiekimai implantavimo procedūrą gerokai supaprastino, be to, yra pagaminti naujos kartos į kaulą įsriegiami sraigtiniai implantai iš titano, – teigia odontologas. – Vienos operacijos metu galima implantuoti kelias dirbtines dantų šaknis.“ Implantavimo metu, pasak gydytojo, danties dirbtinė šaknis, išgręžus žandikaulio kaulą, įsriegiama panašiai kaip medvaržtis į sieną. „Po šios procedūros, kuri trunka 20 minučių, žmogui skauda panašiai, kaip dantį išrovus, o implanto prigijimo sėkmė yra maždaug 98 proc., – tikina D. Kunčius. – Žinoma, po operacijos reikėtų pailsėti, nepatartina kelias dienas eiti į pirtį, sunkiai kelti ir atsisakyti visų procedūrų, kurios gali sukelti kraujavimą“. Įsriegiamiems implantams naudojamas titanas yra vienas geriausiai žmogaus organizmo priimamų metalų. Tačiau ne visiems ir ne visada patartina rinktis dantų implantavimą. Mat implanto prigijimo sėkmė priklauso ir nuo žmogaus sveikatos būklės bei žandikaulio kaulinio audinio kokybės. Jei implantavimo vietoje ilgai nebuvo dantų, žandikaulio sunyksta, todėl prieš implantavimą daroma dar viena operacija – priauginamas dirbtinis kaulas. Labai svarbu ir sveikos dantenos.

Kai viskas vyksta sėkmingai, tai praėjus 4 mėnesiams po implantavimo operacijos ant implantų – dirbtinių dantų šaknų – jau galima tvirtinti dirbtinius dantis, kurie beveik nesiskiria nuo savų. Žinoma, tokia procedūra – ne kiekvieno kišenei. Implantacijos operacija kainuoja per 2 tūkst. litų (operacija be protezavimo kainos). Protezavimo kaina priklauso nuo pasirinktų medžiagų. „Pavyzdžiui, mūsų klinikose vieno danties protezas ant implanto kainuoja nuo 1200 (metalo keramikos) iki 2500 Lt (cirkonio keramikos), todėl rimta klinika savo pacientui turėtų suteikti ir atitinkamą garantiją. Mes savo pacientams suteikiame vienerių metų garantiją. Per tokį laikotarpį visada paaiškėja, jei kartais implantas neprigyja. Tada implantuojame iš naujo tol, kol pavyksta. Tokiu atveju pacientui mokėti jau nebereikia. Nors taip nutinka labai retai“, – tikina D. Kunčius. Blogiau implantai, pasak gydytojo, prigyja rūkantiems, labiau rizikinga tokią operaciją atlikti žmonėms, sergantiems osteoporoze, diabetu. Tačiau ir tokios ligos nėra tabu. Būta atvejų, kai sėkmingai implantuoti dantis pavyko ir sergančiam diabetu. Svarbiausia, kad liga būtų gydoma.

Pasak gydytojo, kiek ilgai implantuota šaknis laikys, sunku pasakyti. Bėgant metams, žmogui senstant, mažėja kaulo, todėl gali išlįsti implanto sriegis, tada implantuotas dantys taps paslankus (šitaip kartais nutinka moterims menopauzės metu), tuomet implantą reikia išsukti ir vėl įsukti giliau.

Prisegami ir išimami dantų protezai

Netekus dantų ne tik sunku priprasti prie išimamų protezų, bet ir baisu, kad jie imtų ir neiškristų. Tą problemą kai kas bando spręsti priklijuodamas juos specialiais protezų klijais. Tačiau dažniausiai tokius išimamus protezus mūsų senoliai laiko dėžutėje. Jie taip ir praguli neatlikdami savo tikrosios paskirties – sukramtyti maistą. Į burną tokie protezai įsidedami tik einant iš namų, dėl estetinio vaizdo. Tačiau, pasak odontologų, ilgesnį laiką nenaudoti protezai nebetinka kramtyti. Pasak gydytojo, kad protezas nekeltų problemų, jį galima tvirtinti prie implantų. Jis bus ne tik stabilus, bet ir nespaus. „Protezo konstrukcija, – sako gydytojas, – parenkama atsižvelgus į tai, ar turi žmogus savo dantų, ar ne. Jei burna bedantė, tada būtinai reikės daryti įprastą išimamą protezą – plokštelę. Tokioje plokštelėje padaromos dvi skylutės – spaustukai, kuriais ji pritvirtinama („prisegama“) prie panašių spaustukų, esančių ant implantų. Apatinio bedančio žandikaulio plokštelei laikyti reikėtų „įsriegti“ keletą implantų (geriausiai iltinių dantų srityje, nes vyresnio žmogaus žandikaulyje kitur gali būti per mažai operacijai tinkamo tvirto kaulo), o viršutiniame žandikaulyje išimamam protezui tvirtinti reikia daugiau – keturių implantų, kurie tarpusavyje sujungiami sijomis, kad galėtų išlaikyti daug sunkesnį dantų protezą. Ant sijų pritvirtinami užraktai (spaustukai), prie kurių fiksuojama ir išimama plokštelė. Plokštelės viena dalis (fiksuojama prie sijų) liejama iš chromo-kobalto lydinio, o visa plokštelė gaminama iš plastmasės specialia technologija, kad būtų tvirta ir nelūžtų. Tokia dantų plokštelė turi ir daug mažesnį plastmasinį gomurį, tad neuždengiami gomuryje esantys skonio receptoriai – valgydamas žmogus junta maisto skonį.“ Prižiūrėti šiuos protezus reikia taip, kaip ir paprastus – pavalgius išsiimti, išplauti, burną išsiskalauti.

Jei žmogus turi dantų, galima daryti ir kitokios konstrukcijos patikimą ir mažiau paslankią už paprastą išimamų dantų protezų plokštelę. Ji gali būti pagaminta ant metalinio karkaso (lanko atraminė) arba pagaminta iš elastingesnės plastmasės, tačiau visų jų kaina (vienos dalies) yra gerokai per tūkstantį litų (apie 1,5–2,5 tūks. Lt ar net daugiau). Ne visiems ir ne visada šios plokštelės tinka dėl dantų išsidėstymo arba sąkandžio gylio.

Nepatikimi dantys keičiami dirbtiniais

Turintiems šiek tiek dantų ant implantuotų šaknų galima gaminti dirbtinius dantis, tačiau pasak odontologo-ortopedo, ne visada paliekami visi, pacientų nuomone, dar geri dantys. „Pirmiausiai įvertinama paciento dantų kokybė, – teigia gydytojas. – Vyresniame amžiuje dantys dažnai būna gerokai nusidėvėję ir paslankūs. Nors žmogus mano, kad ant jų dar galima ką nors padaryti, bet iš tikrųjų jau negalima nieko, nes jie reikiamo krūvio neišlaikys, todėl siūloma juos šalinti, kad galima būtų padaryti patikimą protezą, kurio po metų netektų perdaryti. Psichologiškai žmogui tai sukelia šoką.“ Pasak D. Kunčiaus, jei dantys paslankūs, ant jų negalima tvirtinti įprastų dantų tiltų. Taip pat nerekomenduojama tiltais jungti nuosavus dantis su implantuotais. Tokiu atveju dantys protezuojami kiekvienas atskirai. „Jei yra du implantai, tai jie papildomai gali laikyti tik vieną dantį (du implantuoti dantys iš šonų ir vienas papildomas dirbtinis dantys tarp jų arba du implantuoti dantys vienas greta kito ir vienas dirbtinis dantis iš šono), – teigia gydytojas. – Išimtis yra taikoma tik priekiniams dantims. Čia du implantuoti dantys gali išlaikyti net keturis papildomus dirbtinius dantis. Taip yra todėl, kad kramtymo jėga yra labai didelė. Mes maistą kramtome krūminiais dantimis 300 kg į 1 kv. cm stiprumu. Jei norime perkąsti kokį nors kietą maistą, pvz., vištienos kauliuką, mums reikia išvystyti net 500 kg į 1 kv. cm jėgą. Pasak gydytojo, ant implantuotų šaknų dirbtinius dantis patikimiausia gaminti iš metalo keramikos arba išfrezuoti iš cirkonio (pastarieji dantys kiek silpnesni, bet atrodo natūraliau). „Metalo plastikos atsisakėme prieš kokius penkerius metus todėl, kad plastmasė per ilgesnį laiką atšoka arba nudyla, pakeičia spalvą, alergizuoja gleivinę, – teigia odontologas D. Kunčius. – Taigi metalo plastika šiandien jau atgyvena, nors iš jos protezai (dėl mažesnės kainos) dar gaminami. Pažangesni danties protezai liejami iš metalo (chromo-kobalto) lydinio, po to „apkepami“ aukštoje temperatūroje. Tačiau pati pažangiausia dantų gaminimo technologija yra iš cirkonio. Jų gamybos technologija būtų tokia: gydytojas odontologas-ortopedas nuima dantų antspaudą, dantų technikas jį nuskenuoja ir kompiuteris, kuris yra sujungtas su frezavimo staklėmis, sumodeliuoja dantį. Tada modelį perduoda frezavimo staklėms, kurios išfrezuoja ir nušlifuoja danties karkasą. Ant gauto karkaso „užkepama“ keramika. Taip pagamintą dantį ortopedui belieka tik pricementuoti prie implanto ar nušlifuoto danties. Iš cirkonio galima gaminti ir dantų protezų tiltus (iki penkių vienetų). Tokie dantų protezai labai estetiški, todėl jais protezuojami priekiniai dantys. Juos dažniausiai renkasi labai turtingi ir visuomenėje žinomi žmonės.“ Kai kas be reikalo būgštauja, kad kramtant tvirti dirbtiniai dantys nudilins silpnesnius nuosavus. Pasak gydytojo, norint to išvengti reikia protezuojant parinkti tinkamą sąkandžio aukštį.

Dirbtinius dantis prižiūrėti reikia dar stropiau nei nuosavus. Kad dirbtiniai dantys patikimai tarnautų ir nekeltų rūpesčio, gydytojas pataria du kartus per metus apsilankyti pas dantų higienistę. Taip pat būtina naudoti specialų dantų šepetėlį, o burną skalauti specialiais skalavimo skysčiais, kuriais prekiaujama vaistinėse.

Procedūra dėl grožio

Pagražinti ir restauruoti nuosavus parudusius, negražius, pradėjusius gesti dantis ar panaikinti tarpdančius galima ir nededant dirbtinio danties vainikėlio. Pasak odontologo-ortopedo D. Kunčiaus, tą padaryti leidžia naujausia ortodontijos technologija – porceliano laminatai. „Labai plona (iki 0,3 – 0,5 mm storio) porceliano plokštele padengiami priekiniai dantys, – pasakoja gydytojas D. Kunčius. – Ši priemonė gera tuo, kad danties emalis nušlifuojama minimaliai, o rezultatas būna akivaizdus. Tai ypač veiksminga ir reikalinga tuo atveju, kai dantų forma ar padėtis lanke yra netaisyklinga, kai pakitusi priekinių dantų spalva ar reikia atkurti nuskilusią danties dalį.“ Toks dantų restauravimo būdas, pasak specialistų, yra patikimesnis už estetinį plombavimą, nes porcelianas geriau sukimba su emaliu ir mažiau dėvisi (laiko 10–12 metų), be to, nekeičia spalvos ir blizgesio, yra atsparus kavos, arbatos ar rūkalų poveikiui. Dantenų audiniai porcelianą geriau toleruoja, nepasitaiko alerginių reakcijų. Tačiau, kaip ir visos estetikos naujovės, ši procedūra nemažai kainuoja: tokio laminato, kuriam uždėti prireikia dviejų vizitų pas gydytoją, o procedūra trunka nuo 1 iki 4 valandų, kaina yra apie 1300 litų.

© 2009 „XXI amžius“