Didžiasalio šviesuoliai – senoliai

Bronius VERTELKA

Vaclovas Papšys prie savo koplytėlės

Didžiasaliečių rūpesčiai

„Krizė Didžiasalyje prasidėjo gal prieš 20 metų, kai užsidarė keramikos gamykla“, – sakė ponia Nijolė, 35-erius metus dirbusi gamyklos katilinės operatore. Dabar ji tiekia šilumą į miestelio namus. Moteris vis dar tiki, kad Didžiasalis atsistos ant kojų, kai bus pastatyta statybinių medžiagų gamykla.

„Gyvename kaip ir visa Lietuva, – kalbėjo Didžiasalio seniūnijos specialistė Nina Keturkienė. – Kas netingi, savo darže užsiaugina bulvių, daržovių, todėl ypatingo vargo nejaučia.“ Seniūnijoje užregistruoti 304 bedarbiai. Nors yra vidurinė mokykla, siuvykla, ne viena parduotuvė, įsidarbinti Didžiasalyje – gana sudėtinga. N. Keturkienė sako, kad lentpjūvei trūksta darbininkų, bet ten nedideli atlyginimai ir fiziškai sunkus darbas. Pasak jos, būtų gerai, kad Didžiasalis vėl turėtų gamyklą ir atsirastų naujų darbo vietų. Miestelyje yra tuščių butų, bet jie turi savininkus, nesimato užkaltų ar išdaužytais stiklais langų. Pats miestelis atrodo tvarkingas.

„Pragyvenau šimtų metų...“

Rūta Averkienė

Rozalija Liuolienė – vyriausia marcinkoniškė

Kaimynę Rožę atsimenu vis tokią pat – nedidukę, smulkią močiutę gerumu spindinčiomis akimis. Vaikystėje iš tetos Rožės mes, kaimynų vaikai, neišeidavom be saldainių. Tokia ji išliko ir dabar – geraširdė, vaišinga, nuoširdi. Rami, dėl nieko garsiai nesisielojanti, nors gyvenimas, tikrai žinome, nelepino.

Marcinkonyse gyvenančią Rozaliją Liuolienę rugsėjo 4-ąją šeimos nariai, giminaičiai ir kaimynai sveikino dviem progom – tądien pačiai seniausiai marcinkoniškei sukako 100 metų. Gimimo dieną ji kasmet švenčia ir gražų vardadienį. Su šimtmečio jubiliejumi ją pasveikino, sveikatos ir giedrų dienų palinkėjo ir Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas bei Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška.

Pirmoji išsiuvinėta vėliava pravirkdė

Dailininkė Margarita Ona Čepukienė

Rugsėjo 19-ąją, švenčiant Rokiškio 510-ąjį gimtadienį,  Krašto muziejuje buvo atidaryta Vilniuje gyvenančios Margaritos Onos Čepukienės siuvinėtų vėliavų paroda, kuri veiks iki lapkričio vidurio. Su  kūrėja kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Esate gimusi Tauragėje, po studijų Dailės institute gyvenate Vilniuje. Kokie keliai jus atvedė į Rokiškį?

Svėdasiškiai gyvenimo rudens žavesy

Vytautas Bagdonas

Duonos kepėja Julė Bražiūnienė iš Daujočių

Anykščių kultūros centro Svėdasų skyrius spalio 18-ąją  sukvietė  visus į gražų renginį „Gyvenimo rudens žavesys“. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, paskui tęsėsi kultūros namuose. Čia mugę organizavo Anykščių kultūros centro darbuotojai Rožė ir Vilius Lapieniai. Ir suvažiavo, suėjo žmonės, susinešė kas ką parduoti ar šiaip parodyti, pasidžiaugti kartu su visais, kas jų soduose ar daržuose išaugo. Julė Bražiūnienė iš Daujočių kaimo atsivežė kvapnios naminės ruginės duonos kepalus. Vaišindama šventės dalyvius šviežutėle duonele, gerai žinoma Svėdasų krašte duonos kepėja J. Bražiūnienė pasakojo, kad duona iškepta iš savo laukuose išaugintų rugių  ir savo trobos duonkepyje.

Meistras išsaugojo kino įrangą

Vytautas Bagdonas

Anykščių miesto šventėje muziejininkas Aloyzas Janušis demonstravo istorine relikvija tapusią kino aparatūrą

Anykštėną Aloyzą Janušį visi vadina auksarankiu. Šio Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojo dėka naujam gyvenimui buvo prikeltas ne vienas vertingas muziejaus eksponatas, eksponavimui buvo paruošti įvairūs sendaikčiai. Jo rankose sėkmingai veikia ir fotoaparatas, ir videokamera. Ilgą laiką Aloyzas kartu su kitais muziejininkais kūrė kultūrines TV laidas ir rodė jas per vietinę televiziją. Taip susikaupė gana išsamus videoarchyvas apie kultūrinius anykštėnų renginius, žymius žmones.

„Vieniavos“ herbo bajoro mintys

Zita BATAITIENĖ

Vlado Šlaito premijos laureatas Vytautas Vyčas (dešinėje) Žemaitkiemyje su almanacho „Eskizai“ redaktoriumi Vytautu Česnaičiu

Šį žmogų sutiksi parodose ir knygų pristatymuose, jo nuomonė spausdinama rajono laikraščiuose, Lietuvos žurnaluose. Nenuostabu, kad tik už ypatingus nuopelnus teikiamas Garbės bajoro titulas šių metų Kovo 11-ąją suteiktas ukmergiškiui Vytautui Vyčui, „Vieniavos“ herbo bajorui. Vytauto tėvelis Stanislovas išsaugojo giminės istorijos faktą – 1536 metais Lenkijos karalius Vladislavas IV Vyčų proseneliams suteikė „Vieniavos“ herbo bajoro titulą.

Pagyvenusių žmonių mėnesiui pasibaigus

Į šviesą ateik!..

Vakaronės svečių sveikinimo žodžiai

Kauno Gričiupio seniūnijos ir kitų miesto bendruomenių senjorai ir svečiai spalio 27-osios popietę susibūrė paminėti Pagyvenusių žmonių mėnesį, Visų Šventųjų bei Vėlinių dienas. Jaukioje svečių namų salėje Gričiupio seniūnijos vyr. specialisto Armino Pacevičius iniciatyva, talkinant vyr. specialistei Virginijai Sakalauskienei, Kauno BC „Girsta“ pirmininkei Zinaidai Streikienei bei kultūros renginių organizatorei Rimai Jarušauskienei, įvyko renginys „Rudeniško švytėjimo šėlsme“, kurį visi susirinkusieji pradėjo bendros maldos žodžiais, kuriuos tarė vyskupas Juozas Preikšas ir Kauno Šv. Antano parapijos klebonas kun. Vytenis Vaškelis. Vakaro metu iškiliai nuskambėjo vyskupo J. Preikšo sveikinimo žodžiai ir daina, skirta mamai ir gimtinės berželiams. Renginyje kalbėjo Kauno miesto savivaldybės socialinio komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė, Gričiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė. Vakaronėje literatūrinę-muzikinę programą atliko J. Gruodžio konservatorijos studentas Gaudas Krištoponis (violončelės dėstytojas Vytautas Henrikas Kunčickas), neįgaliųjų bendrijos „Viltis“ pirmininkė, dainininkė Joana Šimanauskienė ir jos mokinė Rosita Aleksiejūnaitė, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos mokinė, šokėja Selėnė Sparvelytė, Žaliakalnio pagrindinės mokyklos mokiniai bei neįgaliųjų ansamblis „Atgaiva“ vadovė (Marija Dalangauskienė). Vakaronės svečius kviesdama prie vaišių stalo vakaro vedėja Rima Jarušauskienė sakė: „Pabūkime drauge, puoselėkime amžinąsias vertybes. Tesklinda mūsų tautos dvasingumo, gyvasties kibirkštėlės!“

Dantų implantai – vienintelė išeitis

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Odontologijos klinikos „Neodenta“ vadovas, odontologas-ortopedas Darius Kunčius

Gyvoje gamtoje įprasta, kad dantų netenkama tik pasenus. Deja, ši taisyklė beveik negalioja žmonėms. Neteisingai ir nesveikai maitindamiesi ar nelaimingo atsitikimo metu juos galime prarasti ir gana anksti. Iškritę dantys – didelis nemalonumas: nesukramtome maisto, būtino gyvybei palaikyti, bijome nusišypsoti, imame vengti viešumos. Ypač daug kompleksų sukelia metaliniai dantys, o dar daugiau – išimami dantų protezai – plokštelės. Odontologai pripažįsta, kad pasitaiko žmonių, kurie taip ir nesugeba prie jų priprasti. Kas belieka žmogui… valgyti košę?..