„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2010 m. birželio 4 d., Nr. 3 (35)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Laikas ir žmonės

Didžiausias senolių turtas – vaikai

Gintarė Martinaitienė

50 metų santuokoje išgyvenę
Ignotas Vincas ir Teresė Bacevičiai

„Didžiausias mūsų turtas – vaikai“, – ne kartą pokalbio metu pakartoja Ignotas Vincas ir Teresė Bacevičiai, gegužės 1-ąją šventę savo Auksines vestuves. 50 metų santuokoje išgyvenę sutuoktiniai pripažįsta, kad per tiek laiko šeimoje būta visko, tačiau šeima – neįkainojama vertybė.

Ponia Teresė, prisiminusi pažintį su savo vyru Ignotu Vincu, šypsodamasi sako, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Moteris pasakoja, kad taip susiklostė aplinkybės, jog netoli tėvų namų darbininkai kasė melioracijos griovį ir Ignotas Vincas atėjo atsigerti vandens. Tuomet devyniolikmetei iškart suspurdėjo širdelė. Kadangi simpatija buvo abipusė, pašmaikštauti mėgstantis Ignotas Vincas atskleidžia, kad vėliau specialiai taikydavo važiuoti pro šalį. „Matyt, tas vanduo kažkoks ne toks buvo, kad užgirdė ir tiek metų veikia“, – juokauja I. V. Bacevičius. Nors pats vyras pripažįsta esantis gana užsispyręs ir atkakliai siekiantis užsibrėžto tikslo, prisimindamas jųdviejų pažintį, Teresę apibūdina kaip ramią, tylią, gražią ir darbščią. Jis sako nei tuomet, nei vėliau nemėgdavęs dovanoti gėlių. „Ką tos gėlės, – įsitikinęs vyras, – kiek užsiaugina darželyje, tiek ir turi. Svarbiausia reikia būti energingu“. Vyriškis sako, kad jie iškart vienas kitam tiko ir netgi nereikėjo per daug „šlifuotis“, taikytis vienam prie kito. „Dar armijoje tarnaudamas sau pasakiau, kad vesiu būdamas 25 metų. Būtent taip savo numatytą planą ir įvykdžiau“, – prisimena V. Bacevičius.

 Sutuoktiniai dabar gyvena Teresės tėviškėje Kumpupių kaime (Šakių r.). Iš viso jie susilaukė penkių vaikų: Kęstučio, Vytauto, Aušros, Gintaro ir Mariaus. Tarp vyriausiojo ir jauniausiojo sūnų – dvidešimties metų skirtumas. Vienas sūnus gyvena Prancūzijoje, o likusieji netoli tėvų – kas Šakiuose, kas netoli jų. Didžiulis sutuoktinių džiaugsmas ne tik vaikai, bet ir 11 anūkų bei keturmetis proanūkis Aretas. Pokalbio metu jis netikėtai įbėgęs į kambarį puolė senelių klausinėti, kur dingo šuniukas. „Didžiausias mūsų turtas yra vaikai, kuriais didžiuojamės, nes jie užaugo darbštūs ir geri“, – susigraudinusi sako Teresė. Nors santuokoje sutuoktiniai išgyveno penkiasdešimt metų, jei ne vaikai, šventės taip pat būtų niekas neorganizavęs. Tačiau Teresė su ašaromis akyse sako, kad būtent vyriausias sūnus ir dukra jiems organizuoja gražią šeimos šventę, o dovanų tėvams įrengė vonios kambarį. Jie gražiausiais epitetais apibūdina savo atžalas. Teresė sako, kad vaikai niekuomet nesibodėjo nei darbų, nei pareigų ir visuomet padėdavo tėvams. Todėl sutuoktiniai turi gana tvirtas nuostatas vaikų auklėjimo klausimais. Nors sako, kad jų vaikai turėjo gana didelę laisvę, tačiau Ignotas Vincas ir Teresė įsitikinę, kad vaikus reikia mokėti laikyti už pavadžio. „Viską reikia pradėti nuo pilnos šeimos, vaikų auklėjimo, tuomet ir visas supratimas bus kitoks“, – nuomonę dėstė sutuoktiniai. Šiandien visuomenėje šeima yra dažnai nuvertinama. Šeimos skiriasi, santuokų mažėja. Tad klausiame sutuoktinių, koks yra laimingos santuokos receptas. Jie neneigia, kad ir jų šeimoje per penkiasdešimt metų buvo visko. Nebūna namų be dūmų. Tačiau šeimos galva tvirtina, kad nieko rimto nėra buvę. „Neįmanoma gyventi riejantis“, – įsitikinęs Ignotas Vincas. Moteris jam pritaria ir sako, kad turi būti meilė, pasitikėjimas. „Šeimoje nereikia bereikalingų įtarinėjimų, pavydo. Juk visko būna, tačiau jeigu tikrai pasiryžti gyventi šeimoje, taip reikia ir daryti. Svarbiausia – dėl vaikų“, – apie šeimyninį gyvenimą kalba T. Bacevičienė. Jubiliatai pripažįsta ir tai, kad šeimoje reikia išmokti ir nutylėti, ir nusileisti. Juokaudami jie sako: „Jei viską imtume į galvą, tai dabar abu būtume Žiegždriuose“. Penkiasdešimt metų santuokoje išgyvenę I. V. ir T. Bacevičiai, prie savęs glausdami vienintelį proanūkį Aretą daug kartų patvirtino, kad didžiausias jų turtas ir pasididžiavimas – dorais žmonėmis užaugę vaikai.

Šakių rajonas
Dariaus Pavalkio nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija