„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2010 m. rugpjūčio 13 d., Nr. 4 (36)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Užkrečiantys pavyzdžiai

Gaudžia varpai šalia Gilbos

Bronius VERTELKA

Veronika Juodienė į gegužines
pamaldas kviečia skambindama varpais

Pavasario dienai slenkant vakarop, į Juodžių sodybą šalia Gilbos upelio, kuris neužšąla žiemą ir neišdžiūsta net sausringiausią vasarą, kaimynai renkasi į gegužines pamaldas. Pasimelsti kviečia paskambinusi varpais šių namų šeimininkė Veronika Juodienė.

Tris skirtingus  ir nevienodai skambančius varpus nukalė kaimynas kalvis Pranas Žalnierius, užsakius V. Juodienei. Dabar varpų skambėjimą girdi visas Pagilbiškio kaimas.

Pagilbiškio kaimas kadaise buvo nemažas. Kalvotos vietos sunkiai jį maitino, bet  tinginių nebuvo. Į gegužines pamaldas visi ateidavo su savo vaikais ir anūkais – prigužėdavo pilnas kambarys. Vaizdingoje vietoje stovinti Juodžių sodyba neįsileido melioratorių. Nestovėjo ji užkaltais langais ir Juodžiams persikėlus gyventi į Uteną: joje liko gyventi Veronikos vyro mama. Į Pagilbiškį Juodžiai grįžo po 17 metų, jau būdami pensininkai. „Aš čia nors kiemą turiu, galiu išėjusi pasėdėti, o mieste – iš daugiabučio dairaisi kaip varnėnas iš inkilėlio  ir nieko nematai“, – gyvenimo mieste ir kaime skirtumus vardija V.  Juodienė.

Veronikai kilo mintis atgaivinti gegužines pamaldas kaime. Tai pagreitino ir moterį sukrėtęs įvykis. Elektros gedimas įžiebė ugnį, kuri persimetė ant  šiferio stogo. Ką dviese su kibirais vandens padarysi? Tada Veronika mintimis kreipėsi pagalbos į Švč. Mariją. Gaisras nuslopo. Tuomet Veronika davė įžadą: kol būsianti gyva, melsis už Švč. Mariją.

Į  gegužines pamaldas Pagilbiškio kaime susirenka iki 12 moterų ir keturi vyrai, kurių vyriausias jau į devintą dešimtį įkopė. Moterys irgi sulaukė brandžių metų, tačiau linksmybės nestokoja. Savaitgaliais giesmininkų padaugėja, nes iš miesto grįžta jaunimas, kuris mėgsta išsiperti Juodžių kaimiškoje pirtyje. Išsimaudę ir įraudę prisėda prie giesmininkų.  O pagiedojus dar nesiskirsto, aptaria kasdienius reikalus, išsipasakoja rūpesčius, ant stalo deda namuose  išsikeptų gardumynų. Šnekos tikrai netrūksta. Netgi pašoka ir padainuoja – ir viskas vyksta be taurelės. Į gegužinių pamaldų uždarymą pasikviečia Kuktiškių kleboną. Visi Pagilbiškio kaimo tikintieji kalba gyvąjį rožinį.

V. Juodienės  tėvas, nors nebuvo karštas katalikas, tačiau ruošdamasis  gulti klaupdavo prieš šventąjį paveikslą, žegnodavosi ir kalbėdavo poterius. Nebuvo vakaro, kad pamirštų. Švęsdama savo 60-metį, V. Juodienė surengė tikrą gegužinę. Kiemą apkaišė berželiais, sode sustatė suolus, įkasė stulpą, ant kurio pakabino žibintus.  

Pagilbiškio kaimas,
Utenos rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija