Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Laikas ir žmonės

Karužų ilgaamžė

Rūta Averkienė

Karužų kaimo šimtametė Albina Vaitulionienė

Karužų kaime gyvenanti Albina Vaitulionienė neseniai atšventė 100 metų jubiliejų. Garbaus amžiaus sulaukusią moterį pasveikino rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Varėnos seniūnas Juozas Balevičius, Nedzingės bendruomenės pirmininkė Nijolė Maceikienė ir VSDFV Varėnos skyriaus direktorės pavaduotoja Ona Bazelienė.

Močiutė Albina, spausdama rankose dovanotas gėles, nemokėjo paslėpti jaudulio, kad jos gražios sukakties nepamiršo ne tik artimieji, bet ir rajono vadovai. Kuklindamasi senolė kartojo, kad visą gyvenimą paprastai gyvenusi, tad prie tokio dėmesio nepratusi.

Laikas ir žmonės

Kuria ir garbingo amžiaus sulaukęs

Genovaitė Baliukonytė

Leonas Juozonis prie savo pasigamintų šachmatų

Liepos 24-ąją buvęs projektuotojas, kraštotyrininkas ir tautodailininkas Leonas Juozonis šventė 88-ąjį gimtadienį. Šis žmogus įdomus ne tik savo darbais, bet ir dideliu noru neatsilikti nuo gyvenimo tempo – jis seka visus įvykius pasaulyje (vienu sykiu įsijungia net keturis televizorius, kad kuo daugiau informacijos susirinktų iš skirtingų šaltinių), sportuoja (žaidžia ne tik stalo tenisą, bet ir yra sunkiai įveikiamas varžovas prie šachmatų stalelio). Be to, vis dar rūpinasi savo krašto deimančiukų puoselėjimu – vyksta į įvairius Lietuvos kampelius ir restauruoja paminklus bei koplytstulpius, savo rankomis gamina naujus. Mėgsta Leonas ne tik drožinėti, bet ir tapyti – visos buto sienos nukabinėtos jo tapytais paveikslais.

Laikas ir žmonės

Danutės Urbėtienės pedagogika

Dr. Aldona Kačerauskienė

Urbėčių šeima

Danutė Urbėtienė – diplomuota pedagogė, ilgametė Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto Ikimokyklinio auklėjimo kabineto metodininkė, vėliau – vedėja, viena iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos atkūrėjų, ilgametė šios draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė, apdovanota Krašto apsaugos ministerijos medaliu „Civiliams už nuopelnus“ (2009) ir antro laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ (2010). Beje, ji ilgametė „XXI amžiaus“ skaitytoja.

Laikas ir žmonės

Šimtametė džiaugėsi būriu svečių

Gintarė Martinaitienė

Marijona Rudzevičienė, sulaukusi jubiliejaus, negalėjo patikėti svečių gausa Dariaus Pavalkio nuotrauka

Liepos 10 dieną Smilgių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje gyvenanti Marijona Rudzevičienė sulaukė būrio svečių. Moterį šimtojo jubiliejaus proga sveikino valdžios atstovai.

M. Rudzevičienė, nors ir sulaukusi garbaus jubiliejaus, didelių sveikatos sutrikimų neturi. Senolė viską mato, girdi, supranta ir puikiai atrodo. „Jūs man tik sakot, kad gražiai atrodau, nes taip reikia. Žinau aš tuos savo atrodymus“, – kritiškai save vertino jubiliatė Marijona. Kaip pasakojo šimtametės anūkės, jos sveikata beveik geresnė nei kartu su ja gyvenančios 73 metų dukros Vitos. Neseniai senolei atlikta operacija, pašalinti akmenys. Senolė nelinkusi skųstis gyvenimu, nors jis jos per daug nelepino: seniai neturi vyro, išgyventas karas... „Viskas man gerai, bet gyventi jau nenoriu, nusibodo“, – pokalbio pabaigoje pripažino jubiliatė.

Laikas ir žmonės

Ilgaamžiškumo paslaptis – ramus, taikus būdas

Birutė NENĖNIENĖ

Jubiliejaus šventėje Konstancija Varnagirienė sėdėjo tyli, akylai stebėjo linksmus sveikintojų veidus

Vilkaviškio rajono Gudkaimio globos namų gyventojai  Konstancijai Varnagirienei  liepos 19-ąją sukako šimtas metų. Šia proga įstaigos administracija surengė gražią jubiliatės pagerbimo šventę.

Šiuose savivaldybės globos namuose gyvena dar viena  į antrąjį šimtmetį įkopusi žvali senutė Marija Karalienė. Sakoma, jog tos pačios akys juokiasi, tos pačios akys verkia. Taip ir šių globos namų gyventojai vienais atvejais į tą pačią salę renkasi linksmintis, kitais – apgiedoti išlydimus į amžinybę.

Amatai

Mūsų ambasadorė

Marija MACIJAUSKIENĖ

Audėjų audėja ir Lietuvos ambasadorė svečiose šalyse Antanina Didžgalvienė

Bėga basom suskirdusiom kojelėm mergelė paskui kleketuojančias, girgsinčias ar į šonus krypuojančias paukštes. Tai žąsiganė. Nežinau, ar dzūkai buvo tokie turtingi, kad galėtų žąsis nupenėti, auginti, bet antelę vieną kitą tai jau tikrai. Ir savas ganydavo, ir vasarom pas svetimus. Nežinau, ar Antanina buvo ta garsioji žąsiganė, bet jos ir kaišytinių, ir rinktinių juostų raštuose, tai atsispindi, o gal mamos audinių raštai? Juk tais laikais kaimuose buvo tik namie austi ir vyrų marškiniai, vaikų ir motinų sijonai, jupelės, prijuostės ir pagalvių užvalkalai, paklodės, abrūsai… O tautodailininkės audėjų audėjos Antaninos Turonytės-Didžgalvienės mama, kiek tik ji pamena, nuo staklių ir nepakildavo, o laikas nuo laiko, pakėlus nuo darbo pavargusias akis, atsidusdavo: „Nematau kada saulė keliasi, kada leidžiasi“. Ir dienos, ir naktys buvo vienas vargas.

Amatai

Kepėja, siuvėja...

Bronius VERTELKA

Visų darbų meistrė pakruojiškė Liucija Uržienė Autoriaus nuotrauka

Liucija Uržienė jau keliolika metų gyvena Pakruojyje, tačiau jos atmintyje neblėsta iš gimtinės išsinešti  vaizdai. Augdama kaime mokėjo dirbti beveik visus vyriškus ir moteriškus ūkiškus darbus, sėsdavo prie verpimo ratelio ar į audimo stakles, neblogai siuvo, netgi sugebėjo padaryti nestiprų naminį  vyną ar  troškuliui numalšinti tinkamą salyklinį alų. Gyvendama Šiliškio kaime dainavo chore. Jau 21-erius metus dalyvauja etnografiniame ansamblyje. Išgarsėjo kaip pasakorė. Liucijai visada buvo lengviau žodžiu  pasakyti nei raštu parašyti. Pasakodavo  patirtus gyvenimiškus įvykius, pridėdavo ir savos kūrybos. Kad turi lankstų liežuvį, buvo pastebėta dar mokyklos suole. Deklamuoti jai geriausiai sekėsi. O etnografinio ansamblio koncertuose klodavo savo mamos prisiminimus iš tarnystės pas ūkininkus laikų ar  šiaip įdomius nutikimus. Turėjo pasiruošusi apie 20 tokių pasakojimų – nesiskundė atmintimi, savo minčių užsirašyti nereikėjo. Išėjusi į sceną tik pradžioje jaudindavosi. Paskutinį kartą L. Uržienė pasirodė Pakruojo kultūros centro scenoje praėjusį vasarį.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Gaudžia varpai šalia Gilbos

Bronius VERTELKA

Veronika Juodienė į gegužines pamaldas kviečia skambindama varpais

Pavasario dienai slenkant vakarop, į Juodžių sodybą šalia Gilbos upelio, kuris neužšąla žiemą ir neišdžiūsta net sausringiausią vasarą, kaimynai renkasi į gegužines pamaldas. Pasimelsti kviečia paskambinusi varpais šių namų šeimininkė Veronika Juodienė.

Tris skirtingus  ir nevienodai skambančius varpus nukalė kaimynas kalvis Pranas Žalnierius, užsakius V. Juodienei. Dabar varpų skambėjimą girdi visas Pagilbiškio kaimas.