„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2010 m. spalio 8 d., Nr. 5 (37)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Tėviškės lobiai

Vulkanu įsiveržęs į drožybą       

Bronius VERTELKA

Medžio drožėjas Juozapas Jakštas

J. Jakšto statoma koplyčia

Paminklas Maironiui, padaręs
nemalonumų kūrėjui sovietmečiu

Jukiškių kaime įsikūręs Juozapas Jakštas savo sodyboje stato koplyčią. Mintis  apie ją vyrui brendo senokai. Tiesiog Dievo apvaizda vedė į koplyčios gimimą. Buvusį didžiulį seną tėvų kluoną sudegino – taip atkeršijo už Juozapo veiklą Sąjūdyje. Gerai, kad vėjas pūtė į miško pusę, todėl nepavertė pelenais ir kitų pastatų.

Visu savo grožiu atsiverianti koplyčia – meistro idėjų koncentracija. Įspūdingi, meniški darbai, vaizduojantys Dievo, Lietuvos kančias. Neįmanoma apskaičiuoti, kiek čia įdėta jėgų. „Tikėjimas yra gyvenimo prasmė. Išsigimsta tauta, imdama garbinti  litą, o ne Išganytoją“, – sakė tautodailininkas.

Skulptūra prezidentams Jonui Žemaičiui, Ronaldui Reiganui ir Borisui Jelcinui – padėka garbingiems asmenims, nešusiems Lietuvai išsivadavimo viltį. „Pagerbėm Žemaitį, įvardydami jį prezidentu, o kur jam paminklas? Manęs nebus, bet mano anūkai medyje mano iškaltus žodžius skaitys, žinos, kokios tai asmenybės buvo“, – kalbėjo meistras.

Juozapas buvo statybininkas, dirbo vadovaujantį darbą, bet tarsi kažkoks kirminas jį ėdė, jog ne savo kėdėje sėdi. Negalėjo daryti taip, kaip reikėjo. Neįmanoma buvo kokybiškai statyti, nes visad spaudė planas. Sąžinė negalėjo su tuo susitaikyti, jautė galingą jėgą, kad ne tam yra skirtas jo gyvenimas.

Nuėjo Juozapas į Nacionalinį parką eiliniu dailide. Vien toks pavadinimas daug ką reiškė. Čia galėjo reikštis  kaip menininkas, medžio drožėjas. Parke paliko nemažai darbų, netgi prie Bitininkystės muziejaus ranką pridėjo. Dalyvavo seminaruose. Laisvę pajutusi siela tiesiog giedojo. Dirbo kaip vulkanas, darbus dalijo į dešinę ir į kairę, darė kryžius, paminklus. Atliko daug dirbinių Lietuvos išsivadavimo tematika. Susiformavo dailės kraitis, kurį įvertino Dailininkų sąjunga. J. Jakštui suteiktas meno kūrėjo vardas, jo kūryba įvertinta keliomis premijomis.

Istorikas  Valdas Striužas jo darbus sudėjo į knygą „Ąžuolų kalbėjimas Lietuvai“. Švenčioniškio drožtas altorius nukeliavo į Novosibirską  Sibiro vokiečiams tremtiniams. Vokiečių kilmės Juozapas Vertas, mokęsis Švenčionėlių profesinėje technikos mokykloje, kunigų seminarijoje, žinojęs apie bažnytinį meną gerai pažįstantį Juozapą Jakštą, dar sovietmečiu paprašė jo padaryti altorėlį. Susidėjęs jį į lagaminus sėkmingai nusivežė ir sumontavo Sibire.

J. Jakštas išdrožė altorių Reškutėnų bažnyčiai, padarė altorių Utenos Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės koplyčiai, dirbo Ceikinių, Valkininkų, Visagino bažnyčiose.

Jukiškės kaimas
Švenčionių rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija