Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Laikas ir žmonės

55-eri metai petys petin

Bronius VERTELKA

Vytautas ir Romualda Vaitkai susipažino būdami gimnazistais

Rugpjūčio mėnesį Vytautas ir Romualda Vaitkai minėjo 55 metų šeimyninio gyvenimo sukaktį. Susipažino jiedu mokydamiesi Žagarės gimnazijoje. Vėliau buvo 10 draugystės metų. Santuokos sakramentą Vytautas ir Romualda priėmė  Krakėse.

Auginant dukras Vaitkai vargo neturėjo. Romualda, įgijusi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą  (buvo lituanistė), dirbo mokykloje, mokė gimtosios kalbos. Vytautas dirbo žurnalistinį darbą, rašė straipsnius, fotografavo. Nors jo tėvas buvo Sibiro lagerio kalinys, tačiau gauti darbą redakcijoje jam padėjo iš karinio dalinio, kuriame buvo tarnavęs, atėjusi charakteristika.

Tėviškės lobiai

Vulkanu įsiveržęs į drožybą       

Bronius VERTELKA

Medžio drožėjas Juozapas Jakštas

Jukiškių kaime įsikūręs Juozapas Jakštas savo sodyboje stato koplyčią. Mintis  apie ją vyrui brendo senokai. Tiesiog Dievo apvaizda vedė į koplyčios gimimą. Buvusį didžiulį seną tėvų kluoną sudegino – taip atkeršijo už Juozapo veiklą Sąjūdyje. Gerai, kad vėjas pūtė į miško pusę, todėl nepavertė pelenais ir kitų pastatų.

Visu savo grožiu atsiverianti koplyčia – meistro idėjų koncentracija. Įspūdingi, meniški darbai, vaizduojantys Dievo, Lietuvos kančias. Neįmanoma apskaičiuoti, kiek čia įdėta jėgų. „Tikėjimas yra gyvenimo prasmė. Išsigimsta tauta, imdama garbinti  litą, o ne Išganytoją“, – sakė tautodailininkas.

Susitikimai

Mokytojai užtenka, jei vaikas laimingas

Mokytoja Aleksandra Matijošaitienė pamokoje yra reikli Autorės nuotrauka

Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aleksandra Matijošaitienė skaitovų konkursams nuolat rengia mokinius, kurie ne kartą tapo Vilkaviškio rajono prizininkais, pateko į respublikinius konkursus. Šiais mokslo metais mokytoja mokinius palydėjo net į tris konkursus: dekanato moksleivių religinės literatūros skaitovų, Lietuvos mokinių meninio skaitymo ir į pirmą kartą šalyje surengtą lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadą. Šiemet lietuvių kalbą ir literatūrą A. Matijošaitienė dėstė devintose ir dešimtose klasėse ir mano, jog tai būsią paskutiniai jos darbo metai. Pravėrusi klasės spintą, kaip brangias relikvijas mokytoja rodė saugomą informaciją apie konkursuose dalyvavusių mokinių įvertinimus, jų nuotraukas ir pačios branginamas kaip padėką gautas retas knygas. A. Matijošaitienė pedagoginį darbą pradėjo dirbti, kai dabartinių jos mokinių tėveliai dar nebuvo gimę – 1963 metais. Su mokytoja kalbasi Birutė NENĖNIENĖ.

Laikas ir žmonės

Žagariečių praeitis – muziejaus eksponatuose

Bronius VERTELKA

Juozas Kazlauskas su šv. Barboros Žagarietės skulptūrėle

Žagarės  muziejus, įsikūręs seniūnijos pastate ir turintis daugiau kaip 1000 eksponatų, – miesto gyventojo Juozo Kazlausko triūso vaisius. Rinkti senienas jis pradėjo 2007-aisiais.

J. Kazlauskas vadovauja neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių klubui „Švėtė“, kuris turi savo ansamblį. Saviveikliniame meno kolektyve Juozas muša būgną ir dainuoja, o su koncertais yra apvažiavęs pusę Lietuvos. Kartą Juozas seniūnei Stasei Eidukienei pasiūlė steigti muziejų. Seniūnė skyrė kampelį. Taip Juozas pradėjo nuo mažmožių, o dabar eksponatams jau ankšta didelėje seniūnijos salėje.

Laikas ir žmonės

Savo darbais įamžina istoriją

Alvyra Grėbliūnienė

Danielius Saukevičius

Dievas mane suvedė su žmogumi, kuriam Lietuva – visas jo gyvenimas. Jis kartu su savo bendraminčiais siekia išsaugoti ir įamžinti istoriją, tautos savastį, patriotiškumą. Danielius Saukevičius sako, kad nieko ypatingo jis nedaro. Jis – žemės ūkio inžinierius, mechanikas, automobilių sporto meistras, dabar pensininkas, Dzūkijos krašto vaikas. Gimė ir augo Guronių kaime, buvusiam Lazdijų rajone, dabar Druskininkų savivaldybėje. Augo tarp miškų, uogų ir grybų, baisių karo ir pokario įvykių. Vieni jų išliko visam gyvenimui, kiti išbluko, bet paliko gilius randus. Danieliaus pirmasis mokytojas buvo Bronius Svecevičius. Tas pats, kuris vėliau tapo žymiausiu anglų kalbos žinovu Lietuvoje.

Auksiniai žiedai

Joana Burokienė

Sveikina Stasės sesuo

Rugpjūčio 28 dieną giminės, artimieji ir draugai rinkosi į Juliaus ir Stasės Vasiliauskų auksines vestuves. Su dideliu džiaugsmu ir jauduliu širdyse šią šventę pažymi jubiliatai ir džiaugiasi, kad Jų santuoka tokia tvirta ir laiminga, kad Dievas suteikė jiems galimybę kartu nukeliauti 50 metų. O per tuos metus būta visko: patyrė vienas kito neblėstančią meilę, globą ir paguodos žodį nesėkmės metu, kartu džiaugės ir liūdėjo, kartu kūrė ateitį. Sutuoktiniai sako, kad ilgą gyvenimą santuokoje nulėmė kantrybė ir pagarba vienas kitam.

Gyvenimo žingsniai

Rugpjūčio 21 dieną iškilus Zanavykų krašto sūnus, Klaipėdoje gyvenantis fotožurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, „XXI amžiaus“ autorius Bernardas Aleknavičius šventė 80-metį. Ta proga spausdiname jo trumpą pasakojimą apie save.

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Bernardas Aleknavičius Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Kai šiandien kas manęs paklausia, kuri iš dviejų dešimčių išleistų kraštotyrinio turinio knygų man pati brangiausia, norisi atsakyti, jog išleistos knygos jau ne mano, bet visų mūsų turtas, nes jose kalbama apie žmones, jų žingsnius, darbus, vargus bei rūpesčius, o mano indėlis jose labai nedidelis.

Esu fatalistas, nes jaučiau ir jaučiu, jog gyvenime kažkokia vidinė jėga vertė mane į rankas imti fotoaparatą, keliauti per Lietuvą, fotografuoti, o kai susikaupė nemažas šūsnis fotografijų ir jau nereikėjo dirbti valdiško darbo, vėl pabudo ta pati vidinė Jėga, kuri sukauptas nuotraukas vertė grupuoti, daug ką prisiminti, užrašyti tai, ką buvau matęs, patyręs, išgyvenęs. Ir visa tai darė ta pati nematoma Jėga, o aš buvau tik šios Jėgos klusnus vykdytojas.

Senatvė – ne yda

Benjaminas ŽULYS

Prieš 20 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja spalio pirmą dieną paskelbė Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Po metų organizacija patvirtino rezoliuciją, kurioje išdėstė požiūrį į senėjimo problemas ir nuostatas, kurių privaloma  laikytis visoms šalims. Tą dieną raginama ypač atkreipti dėmesį į pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti visuomenės pagarbą senyvo amžiaus žmonėms.

Penkiolika universiteto metų

Dr. Aldona Kačerauskienė

Prieš 15 metų išsipildė doc. dr. gydytojo gerontologo Medardo Čoboto (1928–2009) svajonė – Vilniuje buvo įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas TAU, nuo įkūrimo (1995 m. birželio 15 d.) susilaukęs didelio pagyvenusių žmonių susidomėjimo, kurį lėmė ir rektoriaus M. Čoboto, mokslininko, visuomenininko, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataro, autoritetas. Šių metų pradžioje universitetas pavadintas M. Čoboto vardu. Birželio 18 dieną gausiai susirinkę į jubiliejinį renginį universiteto dėstytojai ir studentai pagerbė M. Čoboto atminimą.