Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Laikas ir žmonės

Žagariečių praeitis – muziejaus eksponatuose

Bronius VERTELKA

Juozas Kazlauskas su šv. Barboros Žagarietės skulptūrėle

Žagariečio Alberto Žlabio asmeniniai daiktai

Žagarės  muziejus, įsikūręs seniūnijos pastate ir turintis daugiau kaip 1000 eksponatų, – miesto gyventojo Juozo Kazlausko triūso vaisius. Rinkti senienas jis pradėjo 2007-aisiais.

J. Kazlauskas vadovauja neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių klubui „Švėtė“, kuris turi savo ansamblį. Saviveikliniame meno kolektyve Juozas muša būgną ir dainuoja, o su koncertais yra apvažiavęs pusę Lietuvos. Kartą Juozas seniūnei Stasei Eidukienei pasiūlė steigti muziejų. Seniūnė skyrė kampelį. Taip Juozas pradėjo nuo mažmožių, o dabar eksponatams jau ankšta didelėje seniūnijos salėje.

Ant šiukšlių krūvos J. Kazlauskas rado  numestą skulptūrėlę iš medžio. Vilnietis archeologas, pamatęs ją muziejuje, pavadino vertingiausiu  eksponatu. Specialistai nustatė, kad tai šv. Barboros Žagarietės statulėlė.

Visi muziejaus eksponatai J. Kazlauskui yra brangūs, nes jie paties sunešti ar ratukais suvežti. Iš 82 metų žagarietės Laimutės Mačerinskienės gavo senovinį portretą, kuriame nupiešti jos seneliai. Paklausta muziejaus steigėjo, ar negaila skirtis su tokia brangia relikvija, moteris atsakė esanti paskutinė vaikaitė ir norinti išsaugoti  savo protėvių atminimą. Pasitaiko, jog žmonės nenori skirtis su senais daiktais. Kartą J. Kazlauskas matė suolą, kuriame caro laikais slėpė uždraustą lietuvišką spaudą, bet taip ir neišprašė. Kiti siūlo brangiai pirkti, dar kiti sako, kad jis per vėlai kreipėsi – visos senienos jau sudegintos.

Muziejuje yra XIX amžiaus viduryje spausdintų leidinių, prieškario Lietuvoje ėjusių laikraščių ir žurnalų. Stovi be jokių varžtų ar vinių darytos spintos, kurias galima per keliolika minučių išardyti ir vėl surinkti. Yra spinta su nuostabiu drožinėtu ornamentu, senutėlė lova, užtiesta 1904 metais austa lovatiese. Visą muziejaus kampą užima Alberto Žlabio, buvusio staliaus, ratinių dirbėjo, mūrininko ir muzikanto asmeniniai daiktai.

J. Kazlauskas ne tik rūpinasi muziejumi – dar jis kuria videofilmus, fotografuoja. Pernai Juozas fotografavo Žagarės istorinius pastatus ir filmavo miesto žmones, sulaukusius 80 ir daugiau metų, užrašė jų istorijas. Šią vasarą kūrė antrąją filmo dalį. Aukštųjų mokslų nebaigęs J. Kazlauskas daro taip, kaip pats sugeba.

Žagarės muziejų lanko svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.  

 Žagarė, Joniškio rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“