Laikas ir žmonės
Savo darbais įamžina istoriją
Alvyra Grėbliūnienė
|
Danielius Saukevičius
|
|
Jonas Visockas ir Vytautas
Vaikšnoras prisidėjo įamžinant
žuvusiųjų už Lietuvos
laisvę atminimą Guronyse
|
Dievas mane suvedė su žmogumi, kuriam Lietuva
visas jo gyvenimas. Jis kartu su savo bendraminčiais siekia išsaugoti
ir įamžinti istoriją, tautos savastį, patriotiškumą. Danielius Saukevičius
sako, kad nieko ypatingo jis nedaro. Jis žemės ūkio inžinierius,
mechanikas, automobilių sporto meistras, dabar pensininkas, Dzūkijos
krašto vaikas. Gimė ir augo Guronių kaime, buvusiam Lazdijų rajone,
dabar Druskininkų savivaldybėje. Augo tarp miškų, uogų ir grybų,
baisių karo ir pokario įvykių. Vieni jų išliko visam gyvenimui,
kiti išbluko, bet paliko gilius randus. Danieliaus pirmasis mokytojas
buvo Bronius Svecevičius. Tas pats, kuris vėliau tapo žymiausiu
anglų kalbos žinovu Lietuvoje.
D. Saukevičiaus dziedulis Antanas Balevičius tarnavo
Rusijos armijoje, buvo Pirmojo pasaulinio karo fronte. Grįžęs į
Guronis, ilgus metus dirbo eiguliu Paliepio girininkijoje. Aktyviai
rėmė Gerdašių bažnytėlės statybą ir dalyvavo parapijos kūrime. 1946
metais buvo kalintas Lazdijų ir Marijampolės kalėjimuose. Dziedulis
vaikystėje patarnavo Leipalingio bažnyčioje. Jo pėdomis pasekė ir
vaikaitis Danielius. Jis patarnavo šv. Mišioms Gerdašių, o vėliau
Leipalingio parapijų bažnyčiose. Kai Danielius baigė Leipalingio
vidurinę mokyklą, anot jo, mama norėjo jį matyti apsirengusį viena
iš trijų spalvų: juodai, baltai ar žaliai. Tik likimas lėmė kitą
spalvą. Danielius suprato, kad tokių spalvų rūbus nešioti reikia
ne tik žinių, bet ir pašaukimo. (Juoda spalva kunigas, balta
gydytojas, žalia miškininkas.) Vyras baigė tuometinės Lietuvos
žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mechanizacijos fakultetą. Visus
gražiausius gyvenimo metus atidavė šiam darbui.
Sakralinių vertybių kryžių restauravimas ir
naujų statymas tapo neatskiriama D. Saukevičiaus gyvenimo dalimi.
Pirmąjį kryželį, 1933 metais iškilusį prie įvažiavimo į jo gentainių
sodybą, per karą sušaudytą, bet dziedulio išsaugotą, restauravo
1989 metais. 1990 metais įgyvendino tuometinio Leipalingio parapijos
klebono kun. Jono Alesiaus sumanymą: nelaimingoje Merkinės plento
sankryžoje su Druskininkais suprojektavo ir pastatė monumentalų
Leipalingio parapijos kryžių. Restauravo Guronių kaimo pakraštyje
stovėjusį mėlynąjį kryžių. Jis buvo pastatytas dar iki 1936 metų.
Kaimo žmonės jį labai mėgo. Kryžius sutikdavo ir išlydėdavo, paguosdavo
ir stiprindavo suklupusius bendrai maldai. 1992 m. rugpjūčio 8 dieną
pastačius ir Gerdašių parapijos klebonui kun. Pranui Adomaičiui
pašventinus atnaujintą kryžių, Guronių šventėje susitiko per 100
kelių kartų kaimo gyventojų. Tai buvo džiugi ir prasminga šventė.
Tada buvo nutarta atnaujinti ir kaimo kapinaičių kryžių. Tą padarė
vietiniai meistrai. Vėliau Cijūniškės miške, prie Šaulio ežero,
iškilo paminklas trims žuvusiems Šarūno rinktinės partizanams. 2004
metais paminklas Leipalingio 500 metų jubiliejui bažnyčios šventoriuje
ir šv. Kazimiero metams paminklas Gerdašių bažnyčios šventoriuje,
o parapijos 70-mečiui memorialinė lenta prie bažnyčios sienos.
Kartu su buvusiu Druskininkų meru Vytautu Vaikšnoru, Jonu Visocku
(jo senelis taip pat ten žuvo) ir kitais Guronių kaimo žmonėmis
buvo įamžintas didvyrių, kritusių 19181923 metų kovose Guronių
apylinkėse, atminimas. 1999 m. rugpjūčio 15 dieną iškilo memorialas,
primenantis Gedimino stulpus. Jį pašventino Gerdašių klebonas kun.
P. Perlaitis. Garbės sargyboje stovėjo savanoriai šauliai. Dalyvavo
minios žmonių.
D. Saukevičius visada suranda vienminčių, paslaugių,
geranoriškų žmonių. Visus dzūko D. Saukevičiaus planus ir sumanymus
padėjo įgyvendinti Tauragės UAB Gitaura meistrai. Visa kita
draugai, kaimynai, kunigai, valdžios vyrai. Į Tauragę inžinierius
atvyko 1963 metais. Čia gyvena iki šiol. Čia atidavė visų dzūkiškų
širdzį, išmintį ir žinias. 1974 metais D. Saukevičius kartu su
pilotu Pranu Dirginčiumi pripažintas absoliučiu Lietuvos ralio čempionu.
Čia jis vedė žemaitę Mariją. Kartu išaugino sūnų Merkį.
1994 metais D. Saukevičius įstojo į šaulių organizaciją,
vėliau tapo Tauragės apskrities atkurtos šaulių rinktinės vadu.
Šiuo metu Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio septintosios
Tauragės apskrities šaulių rinktinės vado 1-asis pavaduotojas.
Žurnalistas Juozas Kuckailis ir veterinarijos
specialistas Antanas Paliutis su Danieliumi įgyvendino daug sumanymų.
Vyrai planuoja Leipalingyje pastatyti memorialinę lentą žuvusių
aukoms atminti. Pokario metais Leipalingio turgaus aikštė buvo paversta
nužudytų partizanų kūnų išniekinimo vieta. Danielius prisiminė,
kaip per Žolinę čia buvo atvežtas ir numestas jaunuolio kūnas. Liaudyje
buvo gyvas paprotys per atlaidus spacirinėti aplink aikštę, dalytis
įspūdžiais, vargais ir džiaugsmais. Tik tą dieną žmonės stovėjo
ir tylėjo. Staiga išbėgo maža mergytė ir ant žuvusiojo užmetė puokštę
gėlių. Tada visi pradėjo eiti ratu ir pasekė jos pavyzdžiu. Netrukus
kūnas paskendo gėlėse. Po to buvo sukurta daina Kulka sudrumstė
tylą. Prisiminė ir tai, kaip Leipalingio klebonas kun. Juozas Stanaitis,
atpažinęs aikštėje numesto kaimyninės parapijos klebono kūną, gavo
širdies smūgį ir mirė.
Dabar numatyta šią aikštę rekonstruoti, todėl
pats laikas ją padaryti gražaus poilsio, ramybės kampeliu. Kartu
reikia rasti vietą ir memorialinei lentai pritvirtinti. Kitą lentą
reikėtų pritvirtinti prie vadinamojo Kauko namo, kuriame buvo tardomi
ir kankinami žmonės. Kiek žinoma, tuo jau rūpinasi kita nevyriausybinė
organizacija.
Lietuvos patriotai mano, kad reikėtų pakeisti
ir gatvės, vedančios į kapus, pavadinimą. Šia gatve vaikščiojo partizanai,
laisvės kovotojai, ji veda ne tik į kapus, bet ir į gražų pušyną...
Tų idėjų dar yra daug visų ir neišvardinsi. Tik Dievo valia, kiek
jis leis, kad viskas būtų įgyvendinta.
Leipalingis Tauragė
© 2010 XXI amžius
|