Laikas ir žmonės

Šis žmogus – Dievo dovana visiems

Marija ATKOČIŪNAITĖ-VARENBERGIENĖ

Sveikinimai Donatui Čepukui. Iš dešinės: Donatas Čepukas, dr. Aldona Vasiliauskienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė ir Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas

Šiuos žodžius ištarė Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, kalbėdamas apie žurnalistą, rašytoją, „Utenio“ laikraščio vyr. redaktorių, pirmąjį Dusetų Garbės pilietį Donatą Čepuką jubiliejiniame kūrybos vakare, įvykusiame kovo 9 dieną Dusetų kultūros centre.

Dar niekada šioje naujojoje Dusetų kultūros centro salėje vienu metu nebuvo tiek daug iškilių žmonių kaip šią popietę. Į jubiliejinį kūrybos vakarą, kuris tapo ir naujosios solidžios Donato Čepuko knygos „Vaivorykštės apsilankymas“ sutiktuvėmis, atvyko Lietuvos respublikos Seimo nariai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė, buvę Seimo nariai Edmundas Pupinis ir Algimantas Dumbrava (dabar vėl išrinktas į Seimą) su žmona, profesorė, istorikė Aldona Vasiliauskienė, Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius, vicemerė Stasė Goštautienė, administracijos direktorius Vytautas Sekonas su žmona, Zarasų miškų urėdas Rimantas Jurevičius, laikraščio „Utenos diena“ vyriausias redaktorius Vytautas Ridikas, Dusetų parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, Antazavės klebonas kun. Stasys Tamulionis, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir kt. Renginį juostoje įamžino Adolfas Sinkevičius. Tarp vakaro svečių buvo gausus būrys Donato Čepuko pažįstamų iš Utenos, Zarasų, Ignalinos, Ukmergės, Panevėžio ir kitur. Tačiau gausiausias buvo dusetiškių – Donato kūrybos gerbėjų, jaunystės dienų bendradarbių, pažįstamų – būrys.

Vakarą vedė poetė – dusetiškė Meilė Kudarauskaitė.

Kūrybos vakaras prasidėjo didžiuliame ekrane rodomais vaizdais. Čia regėjome visų 16 Donato Čepuko išleistų knygų faksimiles, nuotabius Dusetų miestelio ir apylinkių peizažus. Žiūrėjome, gėrėjomės ir klausėmės kiekvienos išleistos knygos apibūdinimų, kuriuos įgarsino Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos moksleiviai Augustinas Šukys ir Jurgita Bernotaitė. Reikšmingai nuskambėjo literatūrologės Jūratės Sprindytės kalba vertinant Donato Čepuko kūrybą. Skaitytojams pateikiu tik vieną literatūrologės mintį: „Skaitydamas Donato Čepuko prozą, jauti našią lietuvių realizmo tradiciją su jausmingomis aukštaitiško lyrizmo gaidomis“.

Vakaro koncertinę dalį pradėjo Donato Čepuko anūkas, Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos studentas, pianistas Robertas Čepukas.

Nuoširdžiai sveikino ir padėkos žodžius dusetiškių šiltai sutiktas Donatui Čepukui tarė Andrius Kubilius, o Seimo narė Agnė Bilotaitė įteikė gėlių.

Aukštaitiškas folkloro dainas, pritariant kanklėms, sukaktuvininkui padovanojo Dusetų kultūros centro folkloro ansamblis. F. Bajoro. V. Klovos, B. Dvoržako, V. A. Mocarto ir kitų kompozitorių vokalinius  kūrinius atlikoLietuvos muzikos akademijos studentai ir profesionalūs menininkai. Koncerto pabaigoje vėl skambėjo jaunojo pianisto Roberto Čepuko temperamentingai atliekamas kūrinys.

Vakaro kaltininkas D. Čepukas ne tik moka gražiai rašyti, bet turi puikią atmintį ir sugeba įdomiai pasakoti. Todėl visi nekantriai laukėme jo žodžio. Žingsnelis po žingsnelio jis nuėjo visą savo gyvenimiškos patirties kelią, prisiminė ir mokymosi Dusetų gimnazijoje laikus, gyvenimą „ant buto“ ir pirmuosius kūrybos vertinimus to meto (1952 metais) Jaunųjų literatų seminaruose. Meilė knygai ir literatūrai padėjo Donatui pasirinkti profesiją. Dar pačioje jaunystėje jis nusprendė būti žurnalistu. Ir šis pasirinkimas jam buvo lemtingas. Šį darbą Donatas Čepukas Utenoje dirba jau daugiau nei 50 metų. Iš jų daugiau kaip 20 metų jis yra „Utenio“ laikraščio vyr. redaktorius.

D. Čepukas daug gero padarė Utenai ir šio krašto žmonėms. Būdamas „Utenio“ laikraščio vyr. redaktoriumi daugelį metų rėmė ir teberemia kultūros renginius, įvairias labdaringas akcijas, politinių kalinių, tremtinių, neįgaliųjų ir kitų visuomeninių organizacijų veiklą. Jis Utenos, Anykščių, Molėtų, Zarasų, Ignalinos rajonų bibliotekoms padovanojo šimtus knygų.

Vienas reikšmingiausių įvykių gyvenime buvo darbas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje, kurio aktyvus dalyvis jis buvo, bei išvykos į užsienio šalis lydint Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų. Tai buvo tarsi likimo dovana – D. Čepukas  keletą metų prezidentą lydėjo jo vizituose po užsienio šalis ir tapo šių vizitų metraštininku. Taip gimė keturios publicistikos knygos, kurios jau įėjo į Lietuvos istoriją. Stebina šio nepailstančio žmogaus energija, visapusiškumas, politikos, kultūros, literatūros, dailės reikalų išmanymas. Jis garsina Dusetas, leisdamas laikraštį „Dusetos“, redaguodamas ir spausdindamas K. Būgos gimnazijos laikraštį „45 minutės“, vieną po kito rengdamas savo knygų sutiktuves Dusetose ir vis dovanodamas savo knygas jo mylimiems dusetiškiams.

Jis remia ir globoja beveik visas Dusetose rengiamas šventes, savo dalyvavimu pakelia jų autoritetą, randa laiko ir pabendrauti su zarasiškiais, ten surengti aukšto lygio savo kūrybos pristatymus, dalyvauti iškiliuose renginiuose.

„Myliu jus, mano brangūs dusetiškiai, – kalbėjo Donatas, – aš visada būsiu su jumis ir džiaugsmo, ir liūdesio valandėlėmis – čia mano šaknys ir mano širdis“.

Kad mūsų sukaktuvininkas gerbiamas ir mylimas, parodė gausus būrys vakaro dalyvių, nešinų gelių puokštėmis ir dovanomis, kurios buvo skirtos jį pasveikinti ir pagerbti.

Nepaprastą sveikinimą atvežė gerbiama viešnia profesorė Aldona Vasiliauskienė. Ji perdavė Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko padėką-palaiminimą. Vysk. J. Kauneckas dėkoja Donatui Čepukui už nuolatinį „Utenio“ laikraščio dėmesį Katalikų Bažnyčiai, už publikacijas dvasine ir kultūrine tamatika, už aukštos dorovės skatinimą grožinės literatūros kūriniuose, už meilę savo artimui ir gimtajam kraštui. Vyskupo padėkoje-palaiminime rašoma: „Tai – nepaprastai reikšmingas Jūsų indėlis Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos kultūros istorijoje“.

Įspūdingai Donatą Čepuką pasveikino dusetiškės dainininkės Janina Kaškauskienė ir Jefrosinija Partinauskienė. Šių moterų duetas padainavo jausmingą ir melodingą dainą.

Sukaktuvininko jaudulį sužadino Zarasų rajono savivaldybės vadovų – mero Arnoldo Abramavičiaus, vicemerės Stasės Goštautienės, administracijos direktoriaus Vytauto Sekono su žmona Petronele, Dusetų seniūno Sauliaus Kėblio, Meno mokyklos direktorės Dalios Deinienės, bendruomenės pirmininko pavaduotojos Danutės Tapolskienės – ir bendruomenės atstovų – Dusetų K. Būgos gimnazijos direktoriaus Gintauto Kuzmos, mokytojų Vandos Normantienės, Dainoros Biliūnaitės – ir daugelio kitų į reginį atvykusių iš Utenos, Zarasų, Panevėžio, Ukmergės, Ignalinos Donato Čepuko gerbėjų, giminių sveikinimai ir linkėjimai.

Reikšminga buvo ne tai, kad daug Donatą gerbiančių ir mylinčių žmonių jį sveikino, – jaudino tai, kad kiekvieną sveikinantį jubiliatas palaikydavo savo šiltam glėbyje ir džiugiai visiems pristatydavo, kuo tas žmogus yra jam brangus ir svarbus...

Negaliu nepaminėti dar vieno labai svarbaus D. Čepuko gyvenime žmogaus, kuris daug metų mokėjo saugoti jo ramybę, puoselėjo šeimoje katalikiškas tradicijas, kūrė jaukią aplinką. Tai – Genovaitė Čepukienė – nepaprastai kukli, miela, draugiška, ištikima jo gyvenimo palydovė. Būtet ją – Genovaitę Gruodytę – gražuolę panelę iš Poeglinės kaimo (2 km nuo Dusetų) – Donatas išsirinko ir 1964 metais vedė. Kitais metais jie švęs auksines vestuves. Čepukai išaugino tris vaikus – sūnus Dainorą bei Remigijų ir dukrelę Kristiną. Dabar jie jau turi visą pulką anūkų. Visa didžiulė šeima šį vakarą susirinko į šventę.

Donatas dovanojo savo naująją knygą, kaip jis sakė, geriems žmonėms, nes viskas, kas gera gimsta, yra iš žmogaus. „Tegul jie prisimena mane kaip rašytoją, – tęsė Donatas, – nes šis jubiliejus tikriausiai bus paskutinis mano gyvenime“.

Jubiliejiniam kūrybos vakarui gražiai vadovavo poetė Meilė Kudarauskaitė. Dėkojame jai už raiškų naujosios knygos ištraukų skaitymą, už buvimą širdinga partnere šio vakaro kaltininkui.

Visi buvo pakviesti prie arbatos puodelio dar pabūti kartu, dar šiltai pabendrauti tarpusavyje ir su Donatu – visada ramiu, tvarkingu, nuoširdžiu, atviru, suprantančiu kitus ir skubančiu patarti ir padėti žmogumi, labai reikliu sau ir reikalaujančiu padorumo iš kitų.

Knygą gavau ir aš. Perskaičiusi joje įrašą susigraudinau. Ten buvo parašyta: „Marytei Atkočiūnaitei prisimindamas paauglystės žavingas dienas“. Suskaičiavau prabėgusius metus – mes su Donatu pažįstami jau gerokai daugiau nei 60 metų. Prisiminiau ir kaimo „vakaruškas“, ir mūsų sušoktą tada labai mielą „gėlių valsą“, ir kasdieninį bendravimą – juk kažkada gyvenome kaimynystėje, ėjome į tą pačią mokyklą...

Ilgiausių metų ir didelių darbų linkime tau, Donatai!

Dusetos, Zarasų rajonas

© 2013 „XXI amžius“