|
Kad tik nepritrūktų sveikatos ir kantrybės
Alfredas Guščius
|
|
Rimantas Skaistis ir Alfredas
Guščius japoniškame sode Samogitia
|
|
|
Kelionės dalyviai
|
Kai Lietuvos mokyklų moksleiviai dar dairėsi, kur atostogauti bei keliauti, vilnietis Rimantas Skaistis jau iš anksto žinojo, kad su Lazdynų ir Trakų Vokės vaikais vyks prie Baltijos jūros, leisis tradicinėn trijų dienų kelionėn į Šventąją, apsigyvens Limetos poilsio namuose, aplankys įdomias Palangos, Kretingos apylinkes, žinoma, persikels keltu į Neringą, nuvažiuos į Nidą, prisilies prie paminklo Vytautui Kernagiui, pamatys Lietuvos Sacharą, grįždami į Šventąją, apžiūrės Raganų kalną Juodkrantėje. Iš kur toksai R. Skaisčio užtikrintumas? Ogi, pamėgdžiodami vaikus, atsakykime iš tur! O kalbant rimtai, R. Skaistis šiemet surengė jau penktąjį iš eilės Lazdynų, Aukštųjų Panerių bei Trakų Vokės seniūnijų mokyklų tautinių dainų konkursą, ir nugalėtojams bei prizininkams (suprantama, ir muzikos mokytojams bei vertinimo komisijai) kaip dovaną rengia minėtąją kelionę į pajūrį.
Tai devynioliktoji Rimanto suorganizuota kelionė panašiu maršrutu, kadangi jis ir anksčiau buvo prisigalvojęs visokių prajovų: tai surengdavo moksleivių patriotinių rašinių konkursus, tai gyventojų gražiausių darželių bei balkonų apžiūras. Jeigu kažkieno kito būtų surengtas ir tokios veiklos su moksleiviais bei senjorais entuziastų iš visos Lietuvos konkursas, tai, esu įsitikinęs, kad mūsų lazdynietis R. Skaistis būtų jame tarp pirmųjų. Manykime, kad kitąmet (po dvidešimtosios kelionės) tai įvyks.
Kelionė įvyko, liko įspūdžiai, pažintys su pajūrio Lietuva, o pakeliui ir su kitomis jos dalimis, pasukant vis kitu maršrutu. Tiesa, vienas kelionės maršruto nuokrypis yra tradicinis į Ventės Ragą, į Kintus ar Šilutę, kur skanaujama žuvienė, perkama rūkyta žuvis, naminė duona namiškiams. Atsiminkime, kad kai kam, o visų pirma turint mintyse moksleivius, tai būna pirmoji pažintis su Baltijos jūra, Neringa (Lietuvos Sachara), apskritai su pajūrio gamta, su šio Lietuvos regiono kraštovaizdžiu. Atsimenu, kai man, dvylikamečiui, Klaipėdoje gyvenantis krikšto tėvas parodė jūrą prie Melnragės, tai pamatytas jos vaizdas laikosi nuo pat 1952-ųjų metų; manau, laikysis iki pat mano gyvenimo pabaigos (ačiū Tau už tai, kūmai Stasy, jau seniai regintis mūsų Baltiją iš dangaus).
Dar noriu pasakyti, kad daug kas priklauso nuo to, kas parodo, kas ištaria lauktuosius žodžius. R. Skaisčio ekipaže visada esama ypatingo šiuo atžvilgiu asmens, kuris ir mane, seną kelionių vilką, nustebina. Šį kartą nudžiugino Minties gimnazijos muzikos mokytoja, puiki etnografė Jovita Štikelienė. Jos vadovaujami mokiniai užėmė minėtame konkurse pirmą vietą, jos atvežta grupė geriausiai pasirodė ir susipažinimo vakarėlyje, kai įsikūrėme poilsio namuose (šešetas jaunuolių nepatingėjo atsivežti tautinius rūbus bei instrumentus). Bet kai rytojaus dieną ponia Jovita pakeliui į Palangą perėmė gido rolę, tai visi turintieji ausis išgirdo ir suprato, kad mums pasakoja ir šį kraštą gerai pažįstanti, ir jį mylinti inteligentė. Aš esu Palangos marti, šypsojosi ponia Jovita, mano vyras palangiškis. Nesvarbu giminystės ryšiai, svarbiau tai, ką ponia Jovita pasakė: Aš esu Lietuvos patriotė, aš noriu, kad ir mano vaikai mylėtų Lietuvą, pajaustų jos grožį bei istorijos savitumą...
Neabejoju, kad ir pajaus, ir pamils, ir netgi jei išvažiuos į užsienį, Lietuva jiems sapnuosis ir jiems nebus gražesnio krašto už ją...
Jaučiu, kad pradedu jaudintis, tad tegu mano vyriškus sentimentus praskiedžia objektyvesnė nuomonė. Į rašinį įjungsiu Versmės katalikiškos gimnazijos muzikos mokytojos Jolantos Valskienės mintis: Pačioje kelionės pradžioje buvo puikus oras, kuris lydėjo visą kelionės laiką ir gerą keliautojų nuotaiką. Didelį įspūdį paliko aplankytas šalia Darbėnų miestelio (Kretingos rajonas) japoniškas sodas Samogitia, kurį žemaičiui Šarūnui Kasmauskui pasiūlius, padėjo įkurti japonas Vatanabė. Daug rankų darbo įdėta į šį sodą, kuris ateity tik plėsis ir gražės. Atvykus į Šventosios poilsio namus Limeta, tik ir norėjosi kuo greičiau lėkti, bėgti prie jūros, pasveikinti ją, pabraidyti ir išsimaudyti joje. Kita kelionės diena buvo daug žadanti važiavome į Kuršių neriją, lankėme Parnidžio kopą, vaikščiojome po Nidos miestelį, poilsiavome prie jūros ir kelionės pabaigoje aplankėme Juodkrantėje Raganų kalną. Ši diena, sakyčiau, buvo pati turiningiausia ir prasmingiausia. Trečioji kelionės diena buvo gana varginanti, nes didesnę kelionės dalį praleidome autobuse (išvykome 11 val. ir grįžome 20 val.). Ventės ragas pribloškė savo platybe ir grožybe. Linkiu ir sau, ir kolegoms, ir, suprantama, mokiniams dar daugiau įsimintinų ir nepakartojamų kelionių, skirtų už vaikų laimėjimus tautinių dainų konkursuose.
Mokytoja Jolanta turbūt dar norėjo pridurti, kad tik Rimantui Skaisčiui nepritrūktų sveikatos, kad tik užtektų kantrybės organizuoti tuos dainų konkursus bei kaulyti rėmėjų finansinės paramos už autobuso nuomą...
Beje, R. Skaistis yra Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, Lazdynų bendruomenės tarybos narys, visuomeninio judėjimo Stabdyk nusikalstamumą skyriaus įgaliotinis, Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubo narys ir... nemažo bityno bitininkas.
Vilnius
© 2013 XXI amžius
|
