Kronika

Zino Kazėno tapyba ir fotografija su tarmiškais tekstais

PASVALYS. Gyvenime kartais atrandi terpę, kur gali atskleisti visus savo gabumus. Tik kiekvienam tie atradimai vis skirtingi. Zinas Kazėnas, meno pagalba apkeliavęs beveik pusę pasaulio, su savo darbais vis sugrįžta į Pasvalį. Pasvalio krašto muziejuje miesto šventės metu iškilmingai uždaryta Z. Kazėno darbų paroda „Pasvals apė alo, oro ir kitko“. Parodoje buvo eksponuojami jo tapybos, fotografijos darbai, iliustruoti tarmiškais tekstais. Dailininkas gimęs Linkuvoje, vidurinę mokyklą baigė Pasvalyje, todėl ir jo tekstuose vyrauja gimtoji tarmė. Pasvalyje jis jau surengęs daugiau kaip 20 parodų.

„Niekada nedirbau jokioje valdiškoje įstaigoje, todėl niekada nereikėjo kalbėti bendrine kalba – lietuviškai. Parodoje užrašyti tekstai atgyja iš vaikystės prisiminimų“, – pasakojo parodos autorius. „Tam pačiam Pasvaly, jeigu paklausys, tė Pumpenų gatvės gal ėr Biržų gatvės gal visiškė kitėp šnekėdava. Ėš letuviška tė visor mažė kas šnekėje, gal koke mokytojė, daktars ėr gal ėš valdžios kas nebūt“, – štai tokius vaikystės dienų prisiminimus parodoje tarmiškai dėstė Z. Kazėnas. Vietoj knygų skaitymo jis mieliau rinkdavosi žvejybą rankomis Lėvens upėje. Nedaug pramogų vaikystėje tebuvo, o žvejybos vietų pavadinimus jis ir dabar dar prisimena: „Moterų duobė“, „Vyrų duobė“, „Prie geležinkelio“. Ne veltui ir jo parodoje eksponuoti stilizuoti žuvų atvaizdai. Parodos uždaryme dalyvavusiems geriausiems žvejams – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokiniams – autorius įteikė po savo kūrybos paveiksliuką.

Z. Kazėnas – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, laisvai samdomas fotografas. Jis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje spalvotos fotografijos kūrėjų, pradėjusių aktyviai bendradarbiauti su leidyklomis, išleido daugiau kaip 600 proginių atvirukų, įvairios paskirties bukletų bei knygelių, fotoalbumų. Jis yra apkeliavęs daugybę tolimų, egzotiškų šalių – lankėsi Havajuose (JAV), Japonijoje, Mauritanijoje, Polinezijoje, Senegale, Sirijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Islandijoje, Izraelyje... Savo kelionių įspūdžius jis perteikia fotoreportažų, fotografijų, tapybos darbų parodose Lietuvoje ir užsienyje, autorinių parodų skaičius jau priartėjo prie 200. Zinas dirbo Sąjūdžio Informacinės agentūros fotografu, apsilankė 250 mitingų bei akcijų. Apie tų dienų įvykius jis yra surengęs net 78 fotografijos parodas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Uždarius Z. Kazėno parodą, lankytojai buvo pakviesti į jo kurtų trumpų filmų peržiūrą muziejaus salėje.

Apie tarmių vartojimą Lietuvoje pasakojo Lietuvių kalbos instituto darbuotoja doc. dr. Janina Švambarytė-Valužienė. Pasitelkdama žemėlapius, doc. dr. J. Švambarytė-Valužienė kalbėjo apie tarmių klasifikaciją. Lietuvių kalbos instituto duomenimis, Lietuvių kalboje nuo seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Lietuvių tarmės skirstomos smulkiau – į patarmes. Jos gali būti dalijamos į dar smulkesnius tarminius vienetus – šnektas ir pašnektes. Aukštaičių tarme kalbama šalies centrinėje, pietų ir rytų dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Žemaičių tarmė vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Jos atsiradimui ypač reikšmingas buvo kuršių vaidmuo: būdingiausios šios tarmės ypatybės koncentruojasi buvusioje kuršių žemėje. Iš lietuvių tarmių ji yra artimesnė latvių kalbai. Pirmąją išsamią lietuvių tarmių klasifikaciją paskelbė vyskupas Antanas Baranauskas. Pasak doc. dr. J. Švambarytės-Valužienės, manyta, jog išnykus arklui, nebeliks ir to krašto tarmės.

Pasvalio krašto muziejaus informacija

© 2014 „XXI amžius“