| Laikas ir žmonės
Perlojiškės kultūros lobynas
Rūta Averkienė
 | | Janina
Baublienė | 
| | Janina Baublienė
prie savo namų |
Perlojoje gyvenanti Janina Baublienė viena iš tų
dainingųjų dzūkių, be kurios nė viena rajono šventė, nė vienas kaimo susibūrimas
neapsieina, kuri per savo gyvenimą išdainavo, išpasakojo ne vieną šimtą senovinių
dzūkų dainų, niekur kitur negirdėtų pasakojimų. Neseniai
perlojiškė atšventė 85 metų jubiliejų, tad gera proga aplankyti, pasveikinti ir
pasidomėti, kokius gi kultūros lobius saugo ši energija spinduliuojanti moteris.
Nors klausantis guvios, jaunatviškai atrodančios Janinos pasakojimų ir žinant,
kaip nepaisant senyvo amžiaus ji visur suspėja dalyvauti, ne kartą šmėkšteli mintis,
kad galbūt jos amžių kalendoriai meluoja. Pasitikusi prie svetingai atvertų kiemo
vartelių, senolė į namus lydi takeliu tarsi gyvybingu šaltinėliu į neišsenkančią
dainų jūrą. Paklausta, iš kokio gi stebuklingo šaltinio tiek meilės dzūkiškai
dainai, šokiui pasisėmė, senolė išsamiai, su įdomiausiomis detalėmis, tarsi smulkiu
šokio žingsneliu perbėga per savo nelengvą, bet įdomų, dainų ir šokių melodijomis
paįvairintą gyvenimą. Keletas sodyboje praleistų valandų,
besiklausant pačios senolės dainų, įdomių prisiminimų, prabėgo akimirksniu. Tarsi
pabuvota unikaliame liaudies dainų atlikėjos koncerte. Svetinga jubiliatė sakė
mėgstanti bendrauti, ir kiekvienas svečias jos namuose yra laukiamas. Gražia dzūkiška
šneka močiutė pasakoja savo gyvenimo istoriją, pasakojimus tarsi pailiustruodama
iš amžių glūdumos atėjusiomis, negirdėtomis dainomis. Vyrą amžinatvėn išlydėjusi
prieš penkiolika metų, senolė savo sodyboje iki šiol tebešeimininkauja su dukra
Irena. Esu kilusi iš Alytaus rajono, o Perlojoje pragyvenau
daugiau kaip šešiasdešimt metų, tai esu tikrų tikriausia dzūkė, užtat tokia smagi,
juokauja senolė. Pagarbos savo kalbai, protėvių tradicijoms, jų kultūrai kibirkštėlė
nuo vaikystės įsižiebė jos gimtuosiuose namuose Jaujakiemio kaime, kuriame Lietuvos
savanorio ir mokytojos šeimoje augo septyni vaikai. Janina buvo ketvirta po trijų
brolių, mylima ir auklėjama mylėti tai, kas sava, lietuviška. Vaikystė, nors ir
nebuvo lengva, bet šviesi. Janina ir dabar atsimena, kaip mama, kaimo mokytoja,
buvo tikra auksarankė puiki audėja, mezgėja, valgių gamintoja. Mokėjo daugybę
senovinių dainų. O šokti Janina išmokusi iš senelių, mamos tėvų. Paslapčia žiūrėdavau,
kaip jie šoka, ir pati, šluotą pasiėmusi, šokdavau. O senelis buvo tikras pasakorius.
Kai atvažiuodavo pas mus, kai pasisodindavo ant kelių, pradėdavo pasakojimus visokiausius
pasakoti, tai mes ir užmigdavome ant kelių, atsimena.
Janina baigė Raitininkų pradžios mokyklą, tada du skyrius Ilgininkų mokykloje,
tris klases Merkinės gimnazijoje. Iš vaikystės atplaukusiuose
prisiminimuose Druskininkuose vykęs koncertas, kuriame su vaidinimu dalyvavo
mama, dalyvavo ir ji, devynmetė. Vėliau, viską atsiminusi, kaip mokė mama, pati
iš atminties atšaukė aną vaikystėje matytą vaidinimą ir suvaidino jį su kolektyvu
Rumšiškėse. Iš vaikystės atsiminimų atklysta ir pasakojimas apie tai, kaip po
vaidinimo jos mama prezidentui Antanui Smetonai įteikė javų varpų vainiką, ir
kaip vėliau, Prezidentas, susižavėjęs dzūkų vaidinimu, dar kartą apsilankė jų
kaime, kur jo garbei buvo surengta didžiausia šventė su dainomis, šokiais, vaišėmis.
Tuomet ir Janina, ir jos broliai bei seserys gavo iš Prezidento dovanų.
Janinos gyvenimas nelepino, o patirtos netektys, sunkumai tarsi užgrūdino. 1947
m. gegužės 6 d. buvo sušaudyti jos tėveliai. Likus be tėvų, pokariu, gyvenimas
nebuvo lengvas nei jai, nei kitiems šios šeimos vaikams. Į Perloją, ką tik įkurtą
valsčių, Janina atsikėlė 1948-aisiais, Joninių išvakarėse. Jau buvo ištekėjusi,
pirmasis jos vyras dirbo prokuroru, o ji dirbo valsčiuje sekretore. Tačiau Janinai
anksti teko patirti našlės dalią. Vėliau ištekėjo antrą kartą. Antrasis vyras
amžinybėn išėjo prieš penkiolika metų. Perlojos bandymų stotyje Janina dirbo iki
pensijos, 25 metus. Kaip sako pati jubiliatė, visur, kur
gyveno ir dirbo, jos buvo pilna. Kiek aš vestuvių, švenčių, laidotuvių atbuvau,
kiek visur dainavau, giedojau, maistą ruošdavau. Ir mane labai visi kažkodėl gerbė
vežė į koncertus, ekskursijas... džiaugiasi senolė.
Veiklia, gražų balsą turinčia ir daininga perlojiške džiaugiasi Varėnos rajono
kultūros darbuotojai, Perlojos etnografinio ansamblio vadovė Irena Stoškienė,
sakydama, kad Janina kaimo saviveikloje, kurioje dalyvauja nuo 1970 metų, tiesiog
nepakeičiama. Kiekvienas žinantis paliudys, kad ne tik saviveiklinė šauni, bet
ir puiki moteris visada užjaus, pagelbės, paguos, sako J. Baublienės kaimynystėje
gyvenanti I. Stoškienė. Kartu su Perlojos etnografiniu ansambliu ji apvažiavusi
visą Lietuvą. J. Baublienė tikras išminties lobynas, kuriame sukaupta daug liaudies
išminties pasakojimų, dainų, papročių. Ji ne tik gera dainininkė, bet ir pasakorė,
šokėja. Bažnyčioje gieda, šermenyse. Ne vienerius metus dalyvavo regioninėse dzūkiškos
polkos varžytuvėse Smagiausios polkos smagiausia pora, o 2006-aisiais užėmė
pirmąją vietą. Ar vyras neprieštaraudavo? Ne, sako
Janina. Tik sakydavo, kad kartu ir gyvulius pasiimčiau. Janina turi dvi dukras
Ireną, kuri gyvena su ja, ir Kaune gyvenančią Sigutę, tris anūkes Eglutę,
Rasytę, Ievutę ir proanūkę Kamilę. Iš mamos, močiutės meilę dainavimui, muzikai
paveldėjo ir dukros, anūkės. Žentas irgi muzikuoja. Dainų, kaip pati sako, ji
moka daugiau kaip keletą šimtų. Jų ir pasakojimų ir kitus išmokė. Prisimena, kad
prieš keletą metų darbuotojams iš Tautosakos archyvo padainavo maždaug 50 dainų.
Dabar ir pati nežino, kaip visur suspėdavo. Juk niekam nemokėjo atsakyti. Dainų,
Grybų šventėse dainavo, šoko. Ir dabar dainuoja viena ir su kolektyvu. Jos šeimoje
dainavo visi, sesuo dainavo net operoj. 85-metį švenčianti
J. Baublienė sako ir dabar nesiskundžia atmintimi ir noru visur dalyvauti. Abiejų
su vyru rūpesčiu statytuose namuose daugybė padėkos raštų, apdovanojimų, suvenyrų,
kurie liudija Janiną buvus ir esant nenuilstančią dainininkę ir šokėją. Namus
puošia ir pačios austos, siuvinėtos dailios lovatiesės, pagalvėlės, megzti, nerti
rankdarbiai jubiliatės darbštumo liudininkai. Ir grybautoja, ir uogautoja buvo
nepailstanti. Janina iš skrynios kaip didžiausią turtą parodo ir mamos austus
sijoną ir liemenę, su kuriais pasipuošusi koncertavo ne vieną dešimtį kartų. Etnografiniai
drabužiai, kuriais perlojiškė dabinasi gana dažnai, kabo pačioje pagarbiausioje
vietoje, kad prireikus greitai pasipuoštų ir mažu žingsneliu smagiai išskubėtų
pro vartelius į jos mėgiamus koncertus. Močiutė Janina
sutiko ir išlydėjo dainomis. Belieka tik spėlioti, kiek gražiausių dainų per ilgą
gyvenimą išdainavo ši sodrų balsą turinti moteris. Ji tikra lobių skrynia etnografams,
nes moka ne vieną šimtą senovinių dainų. Iš senovės atšaukia negirdėtas, jautriausias
sielos stygas suvirpinančias dainas, kai dainuoja apie motulę, apie sakalą, apie
diemedį ir daugybę kitų. Belieka jai palinkėti sveikatos ir energijos, kad jos
dainuojamos skambios dainos džiugintų ne vieną jų besiklausantį.
Perloja, Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos ©
2014 XXI amžius |
