„Nusibodo gyventi niekšų valdomoje šalyje“

Gintaras Visockas

Užsienio spaudoje gausu pasakojimų apie Rusijos teisme nagrinėjamą Aleksandro Potejevo bylą. Aleksandras Potejevas – praėjusiais metais į Vakarus pabėgęs aukšto rango žvalgybininkas. Kai kurie Rusijos slaptųjų tarnybų ekspertai įsitikinę, jog  2010-ųjų vasarą A. Potejevas amerikiečiams išdavė tikrai daugiau nei dešimt rusų žvalgų nelegalų.

Demaskuota dešimties asmenų grupė, kuriai priklausė ir garsioji Ana Čapman, tėra ledkalnio viršūnė. Manoma, kad A. Potejevas Amerikai perdavė maždaug aštuoniasdešimt žvalgų nelegalų pavardžių. O dar tiksliau kalbant, į Vakarus pabėgęs A. Potejevas bus informavęs Amerikos CŽV apie visą nelegalų – žvalgybininkų tinklą, sukurtą per pastaruosius dešimt metų. Pasak kai kurių rusų žurnalistų, šio tinklo veiklai Kremlius jau dabar yra išleidęs per 600 milijonų JAV dolerių. O tai reiškia, kad ši suma paleista vėjais, nes būtina kurti naują žvalgybininkų tinklą.

Tiek Vakarų, tiek Rusijos spauda dabar nagrinėja pačius įvairiausius šio žvalgybinio skandalo aspektus, bando prognozuoti, kas gali dėsis artimiausiu metu. Bet prognozės – nedėkingas užsiėmimas. Ypač tokiose sferose kaip žvalgyba ar kontržvalgyba.

Ypač įdomi Amerikoje demaskuoto nelegalo žvalgybininko perujiečio iš Urugvajaus Chuano Lazaro asmenybė. Pasirodo, tas fotomenininkas Chuanas – visai ne fotografas ir ne perujietis. Jis – Michailas Vasenkovas, Rusijos SVR (Služba vnešnej razvedki) tarnybos generolas, Rusijos žvalgybai tarnaujantis daugiau nei 40 metų. M. Vasenkovas tardomas palūžo tik tuomet, kai tardytojas parodė jo asmens bylą, kurioje surašyta tikroji M. Vasenkovo gyvenimo istorija. Tą bylą amerikiečių tardytojams perdavė A. Potejevas. Bent jau tokia versija eskaluojama Vakarų ir Rusijos žiniasklaidos priemonėse.

Žvalgybų ekspertai įsitikinę, jog vadinamieji nelegalai labai retai žlunga dėl savo kaltės. Šio pobūdžio žvalgybininkai turi itin patikimą legendą ir dirba kaip žvalgybininkai ne nuolatos, o tik tam tikrais periodais. Praėjusiais metais Amerikoje demaskuota dešimties rusų nelegalų grupė buvo ypač aukšto profesinio lygio. Kai kurie iš jų buvo baigę prestižines Vakarų aukštąsias mokyklas Londone, Niujorke, Paryžiuje. Kiti labai sumaniai apsimetė esą nuobodžiais, niekuo neišsiskiriančiais tėvais, kuriems rūpi tik jų vaikai. Taigi jie žlugo ne dėl savo kai kurių asmeninių klaidų, o būtent todėl, kad buvo išduoti.

Vadinamieji nelegalai dažniausiai pradedami verbuoti dar studijų laikais. Verbuojami patys gabiausi, blogų įpročių neturintys studentai. Jų naujoji biografija parenkama ypač skrupulingai. Pavyzdžiui, nelegalas Donaldas Hitfildas gavo 1963 metais Monrealyje mirusio šešių mėnesių kūdikio pavardę.

Beje, dėl rusų žvalgybininkų nelegalų žlugimo 2010 metais iš pradžių labiausiai kaltintas Rusijos SVR pulkininkas Aleksandras Ščerbakovas. Dabar visa Kremliaus rūstybė nukreipta į A. Potejevą. Kodėl padaryta ši rokiruotė? Rusiški leidiniai neatmeta versijos, jog ir SVR pulkininkas A. Ščerbakovas galėjo būti kažką išdavęs. Tik dar neaišku, kodėl nepalanki informacija apie SVR pulkininką pateko į spaudą būtent dabar, kai uždarame teismo posėdyje, įslaptinus teisėjus, prokurorus ir net advokatus, nagrinėjama perbėgėlio į Vakarus A. Potejevo byla?

Rusijos leidiniuose gausu nepalankių atsiliepimų apie A. Ščerbakovą. SVR pulkininkas A. Ščerbakovas iš slaptųjų tarnybų buvo pašalintas 1995 metais. Oficiali priežastis – Rusijos specialiųjų tarnybų diskreditacija. Atidžiau pažvelgus į jo bylą aiškėja, jog SVR pulkininkas kaltintas finansiniais nusikaltimais parduodant sraigtasparnius Lotynų Amerikos šalių vyriausybėms. Aukšto rango karininkas savo nuožiūra galėjo naudoti šimtus tūkstančių JAV dolerių. Nepaisant šių kaltinimų jis be didelio vargo išvažiavo gyventi į JAV, beje, neperdavęs SVR vadovybei net visų slaptų dokumentų. Jis, kaip ir A. Potejevas, žinojo daugelio Amerikoje veikusių nelegalų žvalgybininkų pavardžių. Kai kurias jų istorijas  žinojo atmintinai.

Bet A. Ščerbakovui, skirtingai nei A. Potejevui, nepradėta byla: nei dėl finansinių nusižengimų, nei baudžiamoji – dėl išdavysčių. Ir neaišku, ar kada nors bus pradėta. Susidaro įspūdis, kad jį Rusijoje kažkas globoja. Jo globėjai turėtų būti įtakingi asmenys. Mat Rusijos kontržvalgyba seniai įtarė, jog A. Ščerbakovas į savo kišenę kraunasi žvalgybos reikmėms skirtus pinigus ir galbūt palaiko nesankcionuotus kontaktus su CŽV. Bet oficialiai jo vadinti „kurmiu“ Rusijoje niekas nedrįso. Žodžiu, galima spėti, jog Rusijos kontržvalgybos sistema nūnai dirba ne visu pajėgumu. Pavyzdžiui, vienas Rusijos kontržvalgas, rinkęs informaciją apie A. Ščerbakovą ir tvirtinęs, jog čia neapsieita be nelegalių susitikimų su Amerikos centrinės žvalgybos agentais, 1997 metais itin paslaptingomis aplinkybėmis sudegė savo viloje užmiestyje.

Beje, Rusijos kontržvalgybą stebino ir dar vienas A. Potejevo veiklos aspektas. A. Potejevas ilgai ėjo svarbaus skyriaus vadovo pavaduotojo pareigas ir buvo tuo patenkintas. Kitaip tariant, nerodė jokių ženklų, kad norėtų kilti karjeros laiptais. Jis akivaizdžiai nenorėjo tapti skyriaus vadovu, nes nenorėjo papildomų tikrinimų melo detektoriumi. Visi žvalgybininkai, kopdami karjeros laipteliais, tikrinami. Ne tik Rusijoje. Ir tikrinami kruopščiai. O apgauti melo detektorių įmanoma, bet labai sudėtinga.

Nepaisant griežtų instrukcijų, Rusijos kontržvalgyboje, pasirodo, vis dar galioja skambučio iš viršaus taisyklė. Rusijoje gaji nuomonė, esą triūsas šalies slaptosiose tarnybose – nėra patriotizmo pasireiškimas. Tarnaudamas Rusijos žvalgybai ar kontržvalgybai rusas iš tiesų tarnauja ne valstybei, ne Rusijai, o vienam iš daugelio Rusijoje veikiančių politinių ir finansinių klanų.

Štai liūdna SVR darbuotojo Sergejaus Michailovičiaus B. istorija. Šis Rusijos aukšto rango žvalgybininkas nusišovė. Šalia jo kūno rastas raštelis: „Atsibodo gyventi niekšų šalyje. Likite sveiki“.

Tad informacinėje erdvėje šiuo metu tiriamos dvi pagrindinės versijos: nelegalų žvalgybininkų tinklą amerikiečiams išdavė arba A. Ščerbakovas, arba A. Potejevas. O kaip yra iš tiesų, vargu ar kada nors paaiškės.

© 2011 „XXI amžius“