„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2011 m. spalio 19 d., Nr.10 (59)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Lenartas Meris ir KGB

Gintaras Aukštuolis

Buvęs Estijos prezidentas
Lenartas Meris

Estijos knygynuose netrukus pasirodys sensacingas veikalas apie Estijos prezidento pareigas 1992–2001 metais ėjusį Lenartą Merį. Knyga sensacinga jau vien dėl to, kad ji visai nepanaši į pagiriamąjį žodį. Ji nepalanki buvusiam ilgamečiam Estijos prezidentui. Heno Pyluaso knygoje kalbama apie L. Merio ryšius su KGB. Kaip praneša Estijos spauda, Talino leidykla „Kunst“ spaudai parengė knygą, kurioje apie L. Merį kalbama kaip apie „koloborantą ciniką“. Leidyklos „Kunst“ vadovas Martinas Helme sako, jog tai – „neabejotinai intriguojantis veikalas“.

„Kai skaičiau H. Pyluaso knygos rankraštį, prisiminiau kitą per daug mitologizuotą, per daug pagražintą politikos veikėją – JAV prezidentą Džoną Kenedį. Jis kartu su visa savo šeima taip pat išeikvojo daug pastangų ir jėgų, kad visuomenei apie save sukurtų puikią nuomonę, tačiau visagalis laikas vis dėlto nubraukė nuo Dž. Kenedžio biografijos aukso dulkeles“, – sakoma knygos įžangoje. Šių žodžių autorė – Marta Helme.

Kai kurie estiški leidiniai skelbia arba perpasakoja labiausiai intriguojančią knygos ištrauką – „Meri ir KGB“. Toje skiltyje diskutuojama ir moraliniais klausimais. Suprask, šiandien labai aktualus klausimas, ar padėjo, o jei padėjo, tai kaip aktyviai padėjo KGB struktūroms įgyvendinti savuosius tikslus L. Meris.

Atsakymu į šį klausimą galėtų tapti L. Merio ataskaita apie galimybę praplėsti kultūrinius sovietinės Estijos ryšius su užsienyje gyvenančiais estais. Minėtoje ataskaitoje jis pateikia įžvalgas, kaip įmanoma aktyviausius estų emigrantus paversti sovietinės ideologijos ir santvarkos gerbėjais. L. Meris ataskaitoje tvirtino, kad pirmiausia reikia izoliuoti aktyviausius užsienyje gyvenančius estų kovotojus nuo daugumos estų emigrantų. Naudodamas sąvoką „užsienio kovotojai estai“ L. Meris visų pirma mintyse turėjo tuos emigrantus, kurie pasižymėjo ne tik aktyvumu, bet ir antisovietinėmis pažiūromis. Labai įdomu, kad vienas iš tų, kuriuos L. Meris apibūdina kaip izoliuotiną, yra Reinas Tagepera, kuris 1992 metais padėjo L. Meriui tapti Estijos prezidentu.

KGB skyriui siųstos L. Merio ataskaitos – labai smulkios, išsamios. Kai kuriose nurodyti net estų emigrantų, su kuriais L. Meriui teko bendrauti, adresai bei telefonų numeriai. Beje, kultūrinius ryšius su užsienyje gyvenančiais estais kuravęs KGB skyrius gaudavo išimtinai įdomias, vaizdingas L. Merio ataskaitas. Jas perskaičius tapdavo akivaizdu, jog užsienyje paskaitas skaitęs L. Meris – raštingas, gilus, įžvalgus, išsilavinęs žmogus. Taip pat akivaizdu, kad rašydamas ataskaitas, kaip estų emigrantams įpiršti gerą nuomonę apie sovietinę santvarką, L. Meris puikiai suvokė savo pranešimų ir rekomendacijų svarbą. Jis negalėjo nesuprasti, kokia tarnyba skaitys jo pranešimus. Taigi negalėjo nesuprasti, jog daro blogą darbą, tačiau vis tiek teikė informaciją apie tikrąsias nuotaikas estų emigrantų sluoksniuose. Kokias mintis sukelia toks L. Merio elgesys? L. Meris buvo koloborantas cinikas, bet kokia kaina siekęs savųjų tikslų, o jo tikslai tebuvo labai siauri, labai egoistiški – laisvai keliauti po pasaulį ir turėti užtektinai pinigų sočiam gyvenimui.

L. Merio kelionė į Kanadą ir JAV 1979-aisiais – taip pat iškalbinga. Prieš kelionę jis yra pareiškęs abejonių, gal jo noras kuo greičiau pamatyti Ameriką kam nors iš svarbių asmenų pasirodys labai nepatriotiškas ir sukels nereikalingų įtarimų.

Lenartas Meris (estiškai: Lennart Georg-Meri) – estų rašytojas ir politinis veikėjas, 1992–2001 metais ėjęs Estijos prezidento pareigas. L. Meris buvo estų išsivadavimo judėjimo lyderis. Gimė 1929-aisiais, mirė 2006 metais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija