Tarp sąvokų „Mafijos valdoma Rusija“ ir „V. Putino valdoma Rusija“ nėra jokio skirtumo

Saulius Kizelavičius

Radioaktyviuoju poloniu Londone nužudytas Rusijos FSB karininkas Aleksandras Litvinenka

Londono teisėsauga spalio mėnesį skelbs, kokius duomenis britų žvalgyba surinko apie Aleksandro Litvinenkos nužudymo Didžiosios Britanijos teritorijoje aplinkybes. Taip pat bus oficialiai pranešta, kokias išvadas oficiali Didžiosios Britanijos valdžia padarė apie šios rezonansinės žmogžudystės priežastis, užsakovus bei vykdytojus. Oficialiųjų išvadų paskelbimo išvakarėse laikraštyje „The Wall Street Journal“ pasirodė Alekso Goldfarbo publikacija „Grynai kriminalinė, valstybės remta žmogžudystė“. „Slaptųjų takų“ skaitytojams priminsime, jog Aleksas Goldfarbas – į Vakarus pabėgusio ir mįslingomis aplinkybėmis (radioaktyviąja medžiaga) nužudyto FSB (Federalnaja služba bezopasnosti) karininko A. Litvinenkos bičiulis, kartu su A. Litvinenkos našle Marina Litvinenko parašęs daug triukšmo sukėlusią knygą „Disidento mirtis, Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas ir KGB sugrįžimas“.

Ar tai turėtų būti siauro pobūdžio tyrimas, tarsi A. Litvinenkos nužudymas – įprastinė kriminalinė byla, kokių Didžiosios Britanijos istorijoje apstu? Ar tai turėtų būti tyrimas, kurio metu nuodugniai narpliojami visi nusikaltimo motyvai, visos priežastys, visos pasekmės? Tai – retorinis A. Goldfarbo klausimas. Be kita ko, jis pabrėžia, kad A. Litvinenkos našlė M. Litvinenko bet kokiu atveju ir bet kokiomis aplinkybėmis sieks paties kruopščiausio tyrimo. A. Goldfarbo publikacijoje užsimenama, kad našlė M. Litvinenko spėja, esą britų išvados greičiausiai bus palankios Rusijai – paviršutiniškos, be išsamių komentarų.

A. Goldfarbas įsitikinęs, kad radioktyviojo polonio atsiradimas Londono gatvėse turėtų kelti išskirtinį britų susidomėjimą – ne tik smalsumą, bet ir norą, kad šalies teisėsauga ir specialiosios tarnybos atsakytų į visus be išimties klausimus. Juk radioaktyvusis polonis-210 galėjo nusinešti ne tik A. Litvinenkos gyvybę. Radioaktyviais spinduliais galėjo būti užkrėsti tūkstančiai Londono gyventojų. Tas polonis – daiktas, labai panašus į vadinamąją „nešvarią atominę bombą“. Taigi britų žvalgybai turėtų rūpėti kuo išsamiau ir nuodugniau išsiaiškinti, kas ir kaip mini atominę bombą atgabeno į senąjį Londoną. Jei tai tik pavienių nusikaltėlių darbas – viena kalba, bet jei radioaktyviuosius elementus parūpino ne teroristinė grupuotė, bet priešiška valstybė, – visai kas kita.

2007-aisiais metais Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija jau skelbė, kad A. Litvinenkos nužudymas – „kriminalinis nusikaltimas, nekeliantis pavojaus šalies saugumui“. JAV Kongresas 2008-aisiais metais pareiškė rimtą susirūpinimą dėl A. Litvinenkos žūties, kadangi mano, jog žmogžudystės užsakovų reikia ieškoti būtent pačios aukščiausios Rusijos valdžios koridoriuose.  

Kremlius kategoriškai neigia, jog yra susijęs su į Vakarus pabėgusio savo žvalgybos karininko mirtimi. Suprask, Kremlius nė neketino keršyti į Londoną pabėgusiam ir  prisiminimų knygas rašančiam FSB karininkui, tačiau britų ekspertas Liukas Gardingas, straipsnių apie Rusijos slaptųjų tarnybų specifiką autorius, tvirtina, jog „Vladimiro Putino valdomas Kremlius ir paslaptinoji FSB yra vienas ir tas pats reiškinys“. L. Gardingo pastebėjimu, Rusija – mafijos valdoma valstybė, todėl Londono teisėsauga, skelbdama nuosprendį dėl A. Litvinenkos žūties aplinkybių, neturėtų pamiršti, jog mafija, Kremlius ir V. Putinas – „to paties medžio vaisiai“. L. Gardingas net teikia savo pasiūlymą: sąvokas „A. Ltvinenką nužudė arba Rusijos mafija, arba Rusijos valdžia” derėtų sujungti į vieną teiginį, vartojant ne jungtuką „arba“, o jungtuką „ir“, kadangi skirtumo tarp šių teiginių – nė menkiausio.

Vadinasi, A. Litvinenka buvo teisus, prieš mirtį pareiškęs: iš pradžių Rusijoje atsirado konfliktines situacijas radioaktyviuoju poloniu sprendžiantis prezidentas, o paskui ir visa Kremliaus politika tapo pavojinga kaip radioaktyvusis polonis.

Parengta pagal „The Wall Street Journal“ publikacijas

© 2011 „XXI amžius“