Misionierius, tapęs žvalgu

Gintaras Visockas

Džonas Berčas, dirbęs JAV žvalgyboje iki 1945-ųjų, kol buvo sučiuptas Kinijos komunistų ir sušaudytas

Džonas Berčas gimė 1918 metais JAV misionieriaus šeimoje. Gyveno Džordžijos valstijoje. 1940-aisiais, sekdamas tėvo pėdomis, sūnus tapo misionieriumi ir patraukė į tolimąją Kiniją. Kinijon išvyko vien kaip Dievui pasišventęs kunigas. Apie žvalgybininko karjerą tuo metu nebūta nė kalbos.

Dž. Berčas pasirodė esąs ne iš kelmo spirtas misionierius. Jo būta drąsaus. Kai japonų kamikadzės užpuolė amerikiečių karinę bazę Perl Harbore ir JAV oficialiai įsitraukė į Antrojo pasaulinio karo batalijas, visiems amerikiečiams, gyvenantiems Kinijoje, tapo itin nesaugu. Kiekvieną amerikietį, net dvasininką, Japonijos armija traktavo kaip priešą – mirtiną priešą. Tačiau Dž. Berčas iš Kinijos neišvažiavo. Misionieriui Dž. Berčui rūpėjo ir politiniai JAV interesai.

1942 metais kinų valstietis Šanchajuje gyvenusiam Dž. Berčui parodė, kur slapstosi  amerikiečių lakūnas papulkininkis Džeimsas (Džimis) Dolitlis su savo keliolikos vyrų komanda. Papulkininkis Dž. Dolitlis buvo ypatingai svarbus asmuo. Likimas jam pirmajam lėmė pulti Japoniją iš galingų amerikietiškų bombonešių bombarduojant šią Tekančios saulės šalį.

Štai tada Dž. Berčas atliko pirmąją savo žvalgybinę užduotį. Amerikiečių lakūnus jis saugiai nuvedė ten, kur buvo įsikūrusi nedidelė JAV karių bazė. Atsisveikindamas su bombonešių lakūnais Dž. Berčas užsiminė, kad pasijustų labai laimingas, jei „Skraidančiųjų tigrų“ eskadrilės vadui generolui Klerui L. Šeno būtų perduotas jo prašymas. O prašymas toks: jis norėtų tapti kariuomenės kapelionu. Generolas Kleras L. Šeno, į savo eskadrilę subūręs civilinės amerikiečių aviacijos lakūnus profesionalus, palaimino misionieriaus prašymą. Tačiau Dž. Berčas į eskadrilę priimtas ne kaip misionierius, o kaip... žvalgas. Gal tuo metu žodis „žvalgyba“ skambėjo per daug pompastiškai. Ir vis dėlto nuo to momento Dž. Berčo gyvenime svarbiausiu tikslu tapo karinės užduotys, o misionieriaus abitas tapo puikia priemone „pėdų mėtymui“.

Po Antrojo pasaulinio karo generolas Kleras L. Šeno savo prisiminimuose rašė: „Ponas Berčas nepastebėtas prasibrovė per japonų užimtas teritorijas ir sugebėjo patekti pas kinų partizanus. Pas kinų partizanus jis praleido keletą mėnesių. Per tą laiką sugebėjo sumontuoti keletą galingų specialių radiosignalų gaudytuvų, kurie mums suteikė galimybę žinoti, kas vyksta gretimuose uostuose. Berčo dėka mes turėjome tikslios informacijos, kokias operacijas planuoja net keliuose artimiausiuose uostuose stovėję japonų karo laivai“. Dž. Berčas tuo metu buvo pelnytai vadinamas „14-osios JAV oro pajėgų armijos akimis ir ausimis“.

Vėliau Dž. Berčas tapo JAV armijos ryšių karininku, komandiruotu į Šanduinio provincijoje stovėjusius kinų armijos dalinius. Minėtoji provincija – Šiaurės Kinijoje. 1945 metais žvalgybinės funkcijos, susijusios su informacijos apie Kiniją rinkimu, kaupimu ir analizavimu, buvo perduotos JAV Strateginių tarnybų valdybai. Dž. Berčui pavesta palaikyti ryšį su šia valdyba. Jis tapo pilnateisiu valdybos darbuotoju.

Po Japonijos kapituliacijos 1945-ųjų rugpjūčio 15-ąją amerikiečiai nepasitraukė iš Kinijos. Darbo čia jiems užteko ir po karo. Amerikiečiai rūpinosi į nelaisvę patekusių karių reikalais, prižiūrėjo, kaip nuginkluojami japonų daliniai. Taip pat daug dėmesio skyrė žvalgybinio pobūdžio informacijos rinkimui.

1945-aisiais Kinijoje įsiplieskė pats tikriausias pilietinis karas tarp proamerikietiškai ir prosovietiškai nusiteikusių kinų. Dž. Berčas, kaip Amerikos atstovas, neišvengė šių intrigų. 1945 metų rugpjūčio 25 dieną kinų komunistai atsitiktinai sučiupo Dž. Berčą ir žiauriai nužudė. Tikslios šios žmogžudystės priežastys nežinomos. Vargu ar kinų komunistams tuo metu buvo žinoma apie Dž. Berčo žvalgybinę veiklą. Priešingu atveju komunistai Dž. Berčą būtų tardę. Kinų komunistai nužudė Dž. Berčą greičiausiai tik dėl to, kad šis buvo JAV pilietis.

Žymus amerikiečių antikomunistas Robertas Velčas 1950-aisiais pareiškė, jog „Dž. Berčas tapo pirmąja „šaltojo karo“ auka“. Šis pono R. Velčo posakis įsitvirtino amerikiečių sąmonėje. Antikomunistinėmis pažiūromis garsėjantis R. Velčas įkūrė konservatyviųjų Amerikos jėgų judėjimą, šią organizaciją pavadino Džono Berčo vardu.

© 2011 „XXI amžius“