„Tutanchamono prakeiksmo“ paslaptis

Gintaras Aukštuolis

Senovės Egipto valdovas Tutanchamonas

1930-aisiais britai buvo rimtai įbauginti. Išsigantę Didžiosios Britanijos piliečiai spėliojo, kodėl gi vienas po kito mįslingomis aplinkybėmis žūsta tie, kurie 1922 metais Luksore aptiko senovės Egipto faraono Tutanchamono kapą ir jį atidarė.

Britus nepaprastai baugino ir audrino žinia, jog mirtis ištinka visus, kurie bent kiek susiję su vieno iš garsiausių senovės Egipto faraonų – Tutanchamono – kapo tyrimais. 1920–1930 metais mirtis pasiglemžė net dvidešimt asmenų, ieškojusių, atradusių ir tyrusių Tutanchamono amžinojo poilsio vietą. Būtent tada ir kilo versija, esą egzistuoja kažkoks mistinis senovės  prakeiksmas, žudantis visus, kurie tik išdrįs sujaukti mirusio Egipto valdovo ramybę. Apie tai šiomis dienomis išsamiai rašoma leidinyje „Daily Mail“.

Istorikas Markas Beinonas neseniai išdėstė naują versiją apie dvidešimt paslaptingų mirčių, susijusių su Egipto valdovo prakeiksmo legenda. M. Beinonas mano, kad tas žmogžudystes įvykdė ne mįslinga antgamtinė jėga, o Didžiojoje Britanijoje tuo metu skandalingai pagarsėjęs satanistas Alisteras Kroulis. Remdamasis kol kas dar niekur nepaskelbtais dokumentais, M. Beinonas teigia, kad tokiu žiauriu būdu A. Kroulis keršijo archeologui Hovardui Karteriui, atradusiam senovės Egipto faraono kapą.

Susipažinęs su to meto britų policijos dokumentais, taip pat su minėto satanisto straipsniais bei užrašais, istorikas teigia, jog A. Kroulis buvo išskirtinio pobūdžio žmogžudys – jis mėgino mėgdžioti kitą garsų anų laikų žudiką maniaką, žudžiusį moteris, – Džeką Skerdiką. Esą šis satanistas tiesiog garbinte garbino tuo metu Didžiosios Britanijos sostinės moterims baimę įvariusį Džeką Skerdiką. Tokia versija išdėstyta „Daily Mail“ publikacijoje.

Istoriko M. Beinono manymu, tarp satanisto A. Kroulio aukų – asmeninis H. Karterio sekretorius, kapitonas Ričardas Betelis (rastas pasmaugtas elitiniame Meifero klube) ir R. Betelio tėvas lordas Vestberis (iškrito iš septintojo savo namo aukšto). Buvęs archeologinių egiptietiškų radinių saugotojas Didžiosios Britanijos muziejuje seras Ernestas Badžas buvo rastas negyvas savo miegamajame. Egipto princą Ali–Kamel Fachmi Bei nušovė jo paties žmona Mari Margerit viešbutyje „Savoja“ netrukus po to, kai princas nusifotografavo prie faraono Tutanchamono kapo. Visi šie žmonės gyvybes prarado Londone. „M. Beinonas tvirtina, jog Mari Margerit iš tikrųjų buvo satanisto A. Kroulio meilužė, ir būtent A. Kroulis įkalbėjo savo meilužę imtis egzekucijos prieš vyrą princą Fachmi Bei“, – rašoma „Daily Mail“ publikacijoje.

Istoriko M. Beinono manymu, satanistas A. Kroulis turėjo asmeninių tikslų sukompromituoti H. Karterio atradimus. Istorikas taip pat mano, kad A. Kroulis nužudė 23 metų amžiaus studentą Raulį Lavdėjų, savosios sektos narį. „Išgėręs katės, kuri buvo paaukota mistinio ritualo metu, kraujo, R. Lavdėjus mirė būtent tą pačią dieną ir tą pačią valandą, kai H. Karteris atidengė Tutanchamono karstą. Taigi versija akivaizdi – studentas buvo specialiai nunuodytas.

Keistų mirčių būta ir daugiau. Remiantis istoriko duomenimis, Obri Herbertas, Lordo Karnarvono pusbrolis, netrukus po išvykos į Luksorą mirė dėl kraujo užkrėtimo. Kraujas buvo užkrėstas nesudėtingos stomatologinės operacijos metu. Edgaras Stilas, tyręs Didžiosios Britanijos muziejuje saugomus radinius, susijusius su Egipto valdovu Tutanchamonu, mirė 1930-aisiais irgi po nesudėtingos operacijos.

Leidinys primena, kad pirmoji paslaptinga mirtis tuoj po Egipto karaliaus Tutanchamono karsto atidarymo ištiko lordą L. Karnarvoną. Jis mirė Kaire esą dėl užkrečiamas ligas platinusio uodo įkandimo. Beje, prieš pat mirtį jo kambaryje netikėtai trumpam dingo elektra. Kas dėjosi tamsoje, niekas nežino. L. Karnarvono sūnus tvirtina, jog tądien Didžiojoje Britanijoje esančiose L. Karnarvono valdose netikėtai ėmė staugti mylimas šuo, o paskui dėl neaiškių priežasčių gyvūnas krito negyvas.

1925-aisiais, kai nuo Egipto faraono Tutanchamono mumijos nuėmė specialius audeklus, buvo pastebėtas keistas sutapimas: ant kairiojo Tutanchamono žando aptikta žaizda. Žaizda aptikta lygiai toje pačioje vietoje, į kurią uodas buvo įkandęs L. Karnarvonui.

Minėtame leidinyje pastebima, jog satanistas A. Kroulis dievino senovės egiptiečių religiją ir manė, kad archeologai neturi jokios teisės raustis Egipto karalių kapuose. Satanistas manė, kad archeologai elgiasi taip, kaip neleistina dievobaimingiems žmonėms.

M. Beinonas knygoje „Londono prakeiksmas: žmogžudystės, juodoji magija ir Tutanchamonas Vestende 1920 metais“ rašo, jog satanistas A. Kroulis asmeniškai atliko septynias žmogžudystes, iš kurių net šešios įvykdytos Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.

A. Kroulis manė, kad žmogžudystės padėjo Džekui Skerdikui tapti nematomu. Istoriko  manymu, A. Kroulis tikėjosi pasiekti tą patį – tapti tarsi nematomu. Norėdamas patikrinti, ar jau tikrai yra nematomas, satanistas apsivilko keistai atrodantį, ryškia spalva išsiskiriantį apsiaustą ir įėjo į garsųjį Londono restoraną „Cafe Royal“. Ne tik įėjo, bet ir žengė į pagrindinę restorano salę. Prestižinio restorano lankytojai neteko žado ir net nustojo tarpusavyje kalbėtis. Visi tylėjo. Laukė, kas bus toliau. Niekas iš restorano lankytojų nežinojo, kaip elgtis, todėl sėdėjo tarsi sustingę. Ši tyla A. Krouliui pasirodė iškalbinga: esą jis tikrai tapo nematomas, jeigu niekas jo neužkalbina, jei niekas jo neklausinėja, kodėl jis vilki tokį keistą, šokiruojantį apsiaustą. Ir patenkintas išėjo iš restorano.

Taigi jokio Tutanchamono prakeiksmo greičiausiai nėra ir negali būti. Beje, Tutanchamonas – vienas garsiausių senovės Egipto faraonų. Tačiau jokios ženklesnės įtakos Egipto istorijai nepadaręs jis tapo pačiu žinomiausiu senovės Egipto valdovu greičiausiai tik todėl, kad kapų plėšikai nesugebėjo rasti kapavietės ir jos apiplėšti.

* * *

Faraonu Tutanchamonas tapo aštuonerių metų, o mirė beveik 18-os. Jo valdymas tetruko apie dešimtmetį. Tutanchamonas buvo dvyliktas aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraonas, atėjęs į sostą po prieštaringai vertinamo faraono Echnatono valdymo. Tikroji Tutanchamono kilmė neaiški. Jis buvo palaidotas Karalių slėnyje – Egipto faraonų laidojimo vietoje  vakariniame Nilo krante šalia Tėbų. Tutanchamonas tapo pirmuoju faraonu, kurio veidą pasisekė atkurti kompiuterine modeliavimo programa. Jis buvo baltaodis. Mirė prieš 3300 metų. 1922-aisiais jo palaikus atrado britų archeologas H. Karteris, beje, iki tol nė nemanęs tapti archeologu.

Tikslios faraono mirties priežastys nežinomos. Neabejojama tik dėl to, kad jis mirė būdamas visiškai sveikas. Taigi greičiausiai Tutanchamoną kažkas nunuodijo.

Parengta pagal „Daily Mail“

© 2011 „XXI amžius“