Apkaltino šnipinėjimu

Gintaras Visockas

Rusijos karinių jūrų pajėgų atsargos kapitonas Aleksandras Nikitinas sulaikytas 1996 metų vasario 6 dieną. Suėmė jį ne kas kitas, o būtent Rusijos slaptoji tarnyba. Rusijos federalinės saugumo tarnybos FST pateikti kaltinimai skambėjo grėsmingai – kapitonas įtariamas tėvynės išdavimu. Suėmimo dieną kapitonas oficialiai, legaliai bendradarbiavo su garsia Norvegijos ekologine organizacija „Bellona“. Toje kompanijoje jis dirbo konsultantu, todėl buvo akivaizdu, jog Rusijos Temidė kapitoną kaltina šnipinėjus Norvegijos Karalystei, juo labiau kad minėtoji „Bellona“ užsiėmė Rusijai nemalonia veikla – tyrė iš Rusijos povandeninių atominių laivų į aplinką patekusių branduolinių atliekų poveikį gamtai. Taigi „Bellonos“ tyrimai bent jau netiesiogiai buvo susiję su Rusijos karinėmis paslaptimis. Tačiau konkrečių įrodymų, jog kapitonas iš tiesų norvegams teikia slaptą informaciją, Rusijos FST neturėjo.

Kapitonas A. Nikitinas dar 1995-ųjų pavasarį suprato, jog yra sekamas. Tuo metu Rusijos Vyriausybės potvarkiu ekologinei norvegų organizacijai „Bellona“ geranoriškai pateikti oficalūs dokumentai ir kompiuterių duomenys, susiję su nesankcionuotai į aplinką patekusiomis Rusijos povandeninių laivų branduolinėmis atliekomis. Tačiau vos po kelių dienų Rusija pareikalavo, kad „Bellona“ nedelsiant grąžintų visus dokumentus. Savo elgesio motyvų nepaaiškino. Be abejo, „Bellonos“ vadovybė ne sykį teiravosi, kada jai vėl bus suteikta galimybė analizuoti oficialius Rusijos dokumentus. Tačiau oficialusis Kremlius tylėjo. Tylėjo iki pat 1995-ųjų rudens.

Nenuostabu, kad Norvegijos gamtos apsaugos specialistai įsižeidė dėl atsainios Rusijos valdžios laikysenos. „Bellona“ pareiškė protestuojanti, tačiau FST vadovybė net nesiruošė atsiprašyti tarptautinį pripažinimą turinčių norvegų ekologų už sutrukdymus bei nepatogumus. FST išplatino pareiškimą, esą norvegiška „Bellona“ ir kai kurios kitos panašaus pobūdžio organizacijos, dirbdamos Rusijos teritorijoje, iš tiesų domisi ne vien ekologinėmis temomis. Oficialiame FST vadovybės pareiškime nebuvo tokių sąvokų kaip „žvalgyba“ ar „nelegalus slaptos informacijos rinkimas“. Tačiau FST, naudodama užuominas, aiškiai pasakė: „Bellona“ ir jos darbuotojai kaltinami šnipinėję Rusijos Federacijos teritorijoje. Tvirtinimai apie gražius gamtosauginius tikslus tėra širma, kuria siekiama pridengti tikruosius tikslus. Štai tada atsargos kapitonas A. Nikitinas ir sukluso. Jei „Bellona“ kaltinama renkant žvalgybinę informaciją apie karinius Rusijos povandeninius atominius laivus, vadinasi, greičiausiai nelegalia veikla įtariamas ir jis, tos firmos konsultantas. Tačiau jau buvo vėlu ką nors keisti ar atsitraukti. Į A. Nikitino biurą atvyko FST darbuotojai ir jį išsivežė. Kapitonui pateikti kaltinimai skambėjo grėsmingai: „Valstybės paslapties statusą turinčių dokumentų perdavimas užsienio organizacijai „Bellona“.

Manoma, kad A. Nikitinas tapo pirmuoju rusu, kuris buvo apkaltintas būtent šnipinėjimo tikslais bendradarbiavęs su gamtosauginėmis užsienio organizacijomis. Norvegų „Bellona“ pasiuntė atsargos kapitoną teisinantį laišką tiesiai tuometiniam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui. Norvegijos parlamento vadovai tiesiogiai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą prašydami dar sykį atidžiai peržiūrėti atsargos kapitono bylą, nes A. Nikitinas, norvegų politikų tvirtinimu, nėra joks šnipas. 1996-aisiais vasario 16-ąją norvegų dienraštis „Dagblader“ redakcijos skiltyje pareiškė: „Jeigu Nikitiną Maskva nuteis, šis žingsnis turės katastrofiškų pasekmių Rusijos ekologijai, kadangi Rusijos gamta, taip pat ir jūra, teršiamos neįsivaizduojamai sparčiai ir plačiai“.

Taip pat žinoma, jog 1996-aisiais JAV viceprezidentas Albertas Goras Vašingtone specialiai susitiko su tuometiniu Rusijos prezidento Boriso Jelcino patarėju ekologijos klausimais ponu Aleksejumi Jablokovu.  JAV viceprezidentas pareiškė didelį susirūpinimą dėl atsargos kapitono suėmimo. Jis pabrėžė, jog oficialusis Vašingtonas netiki kapitonui pareikštų kaltinimų pagrįstumu, tačiau JAV žvalgybos enciklopedijose, taip pat Normano Polmaro ir Tomo B. Aleno knygoje „Šnipinėjimo enciklopedija“ nėra jokių tikslių žinių, ką Amerikos viceprezidentui tądien atsakė Rusijos prezidento patarėjas ekologijos klausimais.

© 2011 „XXI amžius“