„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2014 m. vasario 14 d., Nr. 1 (26)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Apie LLA Mažeikių atskirąją kuopą

Albertas Ruginis

Antano Butos būrio partizanai
Intos Minlago trečiajame lageryje.
Iš kairės: Antanas Buta, Jonas
Žulpa, Antanas Radzys

Antano Butos būrio partizanai,
jau išleisti iš lagerio,
1957 09 27 Intoje. Iš kairės:
stovi Pranas Paulauskas, Jonas
Žulpa, sėdi Antanas Buta,
jo žmona Pranutė Žulpaitė-Butienė,
vežimėlyje jų dukra Rima

1946 metų pabaigoje Mažeikių okupacinės struktūros (MVD ir MGB) sukūrė šešių agentų smogikų grupę „Siaubas“ kovai su partizanais. Ją kuravo Mažeikių MGB viršininkas Senin ir vyr. leitenantas Aleksandras Mezjanovas.

Grupė, apsimetusi Lietuvos partizanais, apsistojo jų pagrindinio ryšininko K. Antanavičiaus-Plunksnos vienkiemyje Kurmaičių kaime, šalia Mažeikių miesto. Vėliau įsirengė bunkerius Troškučių kaime A. Beinoravičienės ir A. Paulauskienės sodybose. Iš ten jie su MGB užduotimis keliavo po Mažeikių apskritį provokuodami ir naikindami pavienius partizanus.

Mažeikiškiai partizanai Antanas Buta ir Augustas Skurvydas veikė „Alkos“ rinktinės „Žaibo“ būryje Židikų irYlakių apylinkėse.

Žuvus vadui Griciui, „Alkos“ štabo viršininko Venckaus-Adomaičio įpareigoti įkurti LLA Mažeikių būrį, partizanai grįžo į Troškučių bei Kurmaičių kaimus.

Čia susitiko su „Siaubo“ grupės apsišaukėliais, bendravo. Smogikai stengėsi per Skurvydo partizanus susisiekti su „Alkos“ rinktinės štabu, kad jį sunaikintų. Jų surinktos žinios apie A. Skurvydo ir A. Butos žmones, slapstymosi vietas greitai buvo perduotos Mažeikių MGB.

1948 m. sausio 18–28 d. buvo suimti Mažeikių kuopos partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai, iš viso 22 žmonės. Suimamas vadas A. Skurvydas-Gintaras, gimęs 1915 metais, buvęs agronomas, 1941 metų sukilimo dalyvis. Jis dar bandė atsišaudyti... Būrį likvidavus, paimtas vienas kulkosvaidis, šeši šautuvai, trys automatai, keturi pistoletai, susirašinėjimo su „Alkos“ rinktinės vadu Venckumi korespondencija.

Ypatingojo pasitarimo Maskvoje šeši asmenys nuteisti po 25 metus lagerio, likusieji – po 10 metų lagerio. Ne visi sugrįžo namo.

Gurauskas Adomas, gimęs 1894 metais, Grūstės kaime, mirė Lukiškių kalėjime 1948 m. spalio 2 d.

Stasė Liaugminienė, gimusi 1903 metais, Auksodėje, mirė Dubrovkoje 1954 m. gruodžio 19 d.

Pranas Degutis, gimęs 1899 metais, Kuodžių kaime, 1941 metų sukilimo dalyvis, mirė Karagandos lageryje.

Pranciška Beinoravičienė, gimusi 1885 metais, Troškučių kaime, priglaudusi „Siaubo“ apsišaukėlius, mirė Dubrovkoje 1952 metais.

Būrio 65 metų sukakties gyvi sulaukė: Morta Ulskytė-Tulpė, gimusi 1925 metais Račių kaime, Skurvydo būrio (ir „Alkos“ štabo) ryšininkė, dabar gyvenanti Bružų kaime, Mažeikių rajone; Juozas Butavičius, gimęs 1925 metais, Skurvydo būrio (ir „Alkos“ štabo) ryšininkas, kalėjęs Magadano Kajerkano lageryje, dabar gyvenantis Mažeikiuose; Antanas Radzys, dabar gyvenantis Belvederyje. Suėmimo pavyko išvengti Kurmaičių kaime gyenusios Paulauskienės sūnums Broniui, Vytautui ir Juozui. Jie išvyko į Latviją ir saugumiečių nebuvo susekti.

Labiausiai nukentėjo Žulpų šeima, gyvenusi Troškučių kaime. Į lagerį pateko broliai Juozas, Jonas, Vytautas ir sesuo Pranutė. Partizanų motina Rozalija Žulpienė viena su septyniais mažamečiais vaikais 1948 metų vasarą buvo ištremta į Irkutsko srities Taišeto rajono Suetichos gyvenvietę. 10 metų badaudama ir skursdama išsaugojo ir išaugino visus vaikus. Kai jie, iškentėję Sibirą, grįžo į Lietuvą rado nugriautą savo sodybą. Glaudėsi pas gerus žmones.

Rozalija Žulpienė mirė 2002 metais, sulaukusi 105 metų. Į Tirkšlių kapines partizanų motina buvo iškilmingai palydėta septynių savo vaikų, 23 anūkų ir 27 proanūkių. Senosios sodybos vietoje Troškučių kaime sūnaus kunigo Romo pastatytas ir vyskupo A. Vaičiaus pašventintas kryžius žymi, kad čia gyveno ir gyvens Rozalijos Beržanskytės-Žulpienės, kildinusios save iš Gediminaičių dinastijos, palikuonys... Visai šalia – puiki, graži dukters Danutės ir josios vaikų sodyba.

Po susidorojimo su Skurvydo ir Butos vadovaujaujamu būriu partizanais apsišaukusiai „Siaubo“ grupei vis dėlto pavyko susisiekti su „Alkos“ štabu ir 1948 metų rudenį jį sunaikinti.

Smogikai ilgai dar klajojo po Mažeikių ir aplinkinius rajonus. Nužudė 10 partizanų, pagal jų (smogikų) surinktą informaciją buvo suimta per 100 pasipriešinimo dalyvių.

Vis dėlto per ilgesnį laiką apsišaukėliai buvo demaskuoti. Pajuto, kad partizanai gali su jais susidoroti. Turbūt dėl to 1950 m. gegužės 18 d., išsiųsti į Sedos apylinkes likviduoti „Bičiulio“ partizanų būrio, jie pasiėmė kulkosvaidį, automatą, du pistoletus ir į savo bazę Kurmaičių kaime nebegrįžo.

Smogikų grupės vadas Pranas Levinas-Siaubas su broliu Jonu Levinu-Rene pasislėpė pas Jadzę Levinienę Akmenės III kaime ir plėšikavo. 1951 m. rugsėjo 20 d. sodybą apsupo milicija ir juos suėmė. Grįžę iš lagerių gyveno Akmenėje.

Nepriklausomoje Lietuvoje „Siaubo“ smogikams buvo užvesta byla. Levinai mirė nesulaukę teismo. Tik 2001 metais buvo sužinota, kad dar vienas smogikas – Klemensas Noreikis-Kardas, gimęs 1921 metais, – gyvena Liepojos mieste, tačiau Latvijos teisėsauga jo neišdavė, tiktai pranešė, kad agentas „Kardas“ mirė 2010 m. rugpjūčio 20 d. ir „Siaubo“ agentų byla buvo nutraukta.

Visi išvengė žemiškojo atpildo už savo juoduosius darbus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija