Lietuvai reikalinga patirtis

Amerikos egzotika - didžiuliai kaktusai Omahos zoologijos sode

Karolis Petrauskas, Kauno jėzuitų gimnazijos III a klasės moksleivis, praėjusiais mokslo metais mokėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaikinas papasakojo, jog pagal mokslo mainų programą jis mokėsi Nebraskos valstijoje, Omahos miesto Creighton Prep. jėzuitų gimnazijoje, kurioje vyresniųjų klasių berniukai yra rengiami stoti į Nebraskos universitetą. Karolis - bene septintas lietuvis, kurį ši mokykla pasikvietė mokytis. Šiemet į šią gimnaziją taip pat atvyko ir vienas Karolio bendramokslis.
Vaikinas papasakojo, jog, atvykus į Ameriką, jį pasitiko pats gimnazijos direktorius tėvas R.Hortzas, o apsigyventi teko puikioje Karlo ir Elen šeimoje. Erdviuose statybų inžinieriaus ir akių gydytojos namuose buvo ir devyniolikmetis studentas Paulas, taip pat Karolio vienmečiai - septyniolikmečiai brolis ir sesuo dvyniai. Su Adamu Karolis lankė tą pačią mokyklą.
Pasak Karolio, įsikūrimo pradžia nebuvo lengva, nors jį supo nuoširdūs žmonės, siūlantys savo pagalbą. Sunkiausia buvo įveikti kalbos barjerą. Nors vienuoliktokui atrodė, jog anglų kalbą jis moka gana neblogai, ten teko paplušėti, kol pavyko išmokti taip, kad susikalbėtų su amerikiečiais.

„Tarsi žiūrėčiau į veidrodį ir matyčiau save...“

Kunigas psichologas Kęstutis Trimakas (kairėje) su Kretingos religijos studijų instituto studentais

Jaunimo pasisakymai apie kun. dr. K.Trimako knygas
1996-2000 metais buvo išspausdintos keturios kun. prof. Kęstučio A.Trimako knygos: "Žmogaus aukščiausi skrydžiai" (1996), "Asmenybės raida gyvenime" (1997), "Tikint bręsti" (1998) ir "Jaunimas. Patirtis ir įžvalgos. I.Sąlyčiai su Paslaptimi" (2000). Šių knygų serijos leidėjas yra Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete. Jų spausdinimo išlaidas padengia autorius ir jo bičiuliai. Suprasdamas šių studijų reikšmę Lietuvos jaunimui, tėvams ir mokytojams, jų spausdinimą paremia ir JAV Lietuvių fondas. Pasibaigus pirmajai laidai, 2002/2003 mokslo metų pradžioje pasirodė "Žmogaus aukščiausių skrydžių" ir "Asmenybės raidos gyvenime" antroji pataisyta laida (parengė Marijonų talkininkų centro leidykla Kaune). Tad spausdiname aukštųjų mokyklų studentų charakteringesnius pasisakymus apie tas dvi knygas.

Gimnazistės kūryba - jautri ir subtili

Jaunoji dailininkė Rūta Varnaitė

Aštuoniolikmetės dailininkės Rūtos Varnaitės kūrybos paroda “Tarp dangaus ir žemės“, kuri šiuo metu veikia Panevėžio Šv. Kazimiero knygynėlyje, - tai vienas iš renginių, skirtų Pasaulinei jaunimo dienai. Vienas jų organizatorių buvo kun. A.Lipniūno kultūros centras.
Senokai knygynėlis regėjo tiek jaunų veidų. Gruodžio 5-ąją jie atėjo pasidžiaugti kartu su J.Balčikonio gimnazijos dvyliktoke Rūta Varnaite jos kūrybos sėkme. Užsuko menininkės buvę bendramoksliai Dailės mokykloje ir dabartiniai bendraklasiai gimnazijoje, jos mokytojai bei direktorius. Visi kalbėjusieji sakė gražiausius žodžius parodos atidarymo iškilmėse dalyvavusiai R.Varnaitei bei jos mamai.
Tai, ką šiandien galima pamatyti Šv. Kazimiero knygynėlyje, gimnazistė R.Varnaitė padarė maždaug per vienerius metus. Aštuoniolikmetė dirba tik tada, kada to nori. Paprastai, pradėdama darbą, ji dar neturi konkrečios idėjos. Rengti grafikos darbų parodą Rūtą skatino jos dailės mokytojas Gintaras Grigas. Panevėžietė prisipažino, kad be jo paramos pateikti savo darbų visuomenei nebūtų išdrįsusi. Mokytoją G.Grigą ji laiko be galo geru žmogumi - jis kitam aukojo savo laiką.
Atsitiktinumas lėmė, kad Rūta nuėjo mokytis į Dailės mokyklą. Tuo metu vyko atranka į tautinių šokių šokėjų grupę. Piešti mėgstanti ketvirtokė išgirdo, jog aukštesnės nei 160 cm ūgio mergaitės negali tikėtis, kad bus priimtos. Mergaitė pasijuto užgauta ir graudžiai pravirko. Pasukusi Dailės mokyklos link, mokinukė pagalvojo, kad ten nebus pateiktas toks žeminantis reikalavimas. Beje, aukštaūgę merginą kartą buvo paprašę demonstruoti drabužius. Atsidūrusi ant podiumo, Rūta suprato, jog tai ne jos darbas.

Airija patraukli lietuviams

Airijoje mėgstamas žirgų sportas

Plotu, gyventojų skaičiumi, stipriomis katalikiškomis bei žemės ūkio tradicijomis pasižyminti Airijos Respublika artima Lietuvai. 1973 metais į Europos Sąjungą įstojusi Airija buvo atsilikusi ir skurstanti valstybė. Milijonai airių turėjo palikti namus ir ieškoti duonos kąsnio svetur. Dabartinei Airijai tapus šiuolaikiškų technologijų lyderei, į šalį plūstelėjo atvykėliai: sugrįžta į gimtinę emigrantai, atvykstama uždarbiauti, mokytis. Neoficialiais duomenimis, Airijoje legaliai ir nelegaliai darbuojasi ir apie 30 tūkstančių lietuvių.
Airija ypač patraukli jaunimui. Kodėl? Pažvelkime į šią šalį joje pabuvojusio jaunimo akimis...

Choro atliekamos giesmės - gyvos, melodingos ir skambios

Choro vadovė Liuda Vėžytė (kairėje) su grupele jo dalyvių

Jūratei Šerepkaitei - 17 metų. J.Balčikonio gimnazijos vienuoliktokė jau daugiau kaip dešimt metų gieda Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vaikų ir jaunimo chore. Jaunoji panevėžietė pasakojo, kad jų atliekamomis giesmėmis susižavėjo pirmą kartą atėjusi su mama į Senamiesčio bažnyčią. Gimnazistei patikima skaityti Šventojo Rašto skaitinius. Jūratė yra dalyvavusi miesto moksleivių raiškaus skaitymo konkurse.
Buvusi V.Žemkalnio gimnazijos auklėtinė Rita Valickaitė dabar yra Lietuvos teisės akademijos studentė. Savaitgalį grįžusi iš Vilniaus į gimtąjį Panevėžį, mergina ateina giedoti kartu su Vaikų ir jaunimo choru. Ji vienuolika metų yra jo dalyvė. Studentė čia turi gausybę draugų ir pažįstamų. “Nežinau, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimo kelias, jeigu ne šis choras. Prieš tai išvis nelankiau bažnyčios. Kartą netikėtai užsukau į Senamiesčio bažnyčią ir išgirdau, kaip joje gieda. Susiradau vadovę ir paprašiau, kad priimtų mane giedoti į chorą“, - teigė mergina. O tokių kaip Rita, nežinojusių kelio į bažnyčią, o dabar tapusių bažnyčios aktyviais choristais, čia rasi ne vieną.