"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2004 m. rugsėjo 10 d., Nr. 9 (58)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Jaunimo vadovų stovykla

Viltys, svajonės... - susitikti
ir kitąmet šioje stovykloje!

Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad pirmą kartą Telšių vyskupijos istorijoje toks gausus būrys katalikiško jaunimo vadovų – net 65 – rugpjūčio 12-14 dienomis susirinko Šventojoje į stovyklą – seminarą „Būti Karaliumi”. Tema, turinti ryšį su šv. Kazimiero tikėjimo išgyvenimais, buvo sumanyta, kad kiekvieno atvykusiojo širdyje atnaujintų ir sustiprintų pasiryžimą savo ir kitų jaunų žmonių gyvenime ieškoti tikrosios Kristaus meilės. Meilės, nepaisančios proto reikalavimų, metančios iššūkį pačiam sau, aplinkai, matančios daugiau nei reali sistema, įstatymai, tradicijos. Meilės, saugančios nuo užtikrinto ir ramaus gyvenimo, nuo plaukimo pasroviui.


Svarbu ištarti „atleisk!“, svarbu atleisti

Rugpjūčio 14 dieną į Šiaulius sugrįžo prieš dvi savaites vyskupo E. Bartulio į Lenkiją išlydėta jaunuolių grupė. Jie dvi savaites gyveno vokiečių organizuotoje Friedensgrund stovykloje, įsikūrusioje viename iš Lenkijos miestų - Stary Sącz, esančio šalies pietuose.

Taikos žemėje

“Friedensgrund” lietuviškai – taikos žemė. Taip pavadinta tarptautinė ekumeninė stovykla, rengiama Hildeshaimo vyskupo Josef Homeyer iniciatyva. Pirmą kartą Friedensgrunde buvo surengta 1990-aisiais Vokietijoje, Bergen Belsene. Čia, Antrojo pasaulinio karo koncentracijos stovyklos teritorijoje, kurioje žuvo dešimtys tūkstančių Rytų Europos belaisvių, vokiečių jaunuoliai kartu su vyskupu ryžosi ištarti: „Atleiskite... kurkime taiką ir vienybę”. Nuo tada šis Rytų ir Vakarų Europos šalių trijų krikščioniškų konfesijų jaunimo susitikimas organizuojamas kasmet vis kitoje valstybėje, nukentėjusioje nuo nacių režimo.


,,KREGŽDUTĖ“ – ,,garstyčios grūdelis“

Algirdo KAIRIO nuotrauka

Neturi pagrindo kalbos, jog tereikia, kad išmirtų Stalino ,,saulėje“ išauginta karta, tada ateitų į valdžią laisvoje Lietuvoje gimęs jaunimas, ir reikalai mūsų valstybėje susitvarkys. Deja, doros ir gėrio siekius Lietuvoje iš tikrųjų dar išlaiko sovietinį jungą atlaikę tautiečiai, o jaunimas, demokratiją ir demokratišką elgesį suvokęs kaip savivalę, laisvę – kaip žemų jausmų ir aistrų tenkinimo galimybę, brenda į kultūros ir civilizacijos atmatų klampynę, iš jos godžiai savinasi kvaišalą. Šeima, mokykla, valstybė, kurių priedermė – ugdyti jaunąją kartą, yra sovietmečiu išstumta ar pasitraukusi iš tikrųjų vertybių lauko, joms ta klampynė priimtina, nes vertybes matuoja turtais, pinigais bei malonumais, todėl jų poveikis jaunimui dorovės link yra prarastas, jos negali būti sektinu pavyzdžiu. Ką gi daryti, nuo ko pradėti, kaip blogą kryptį keisti į gerą?


Žiburėlis kovos ir paklydimų tunelyje…

Jonas POČEPAVIČIUS

Trečioji iš kairės –
Utenos Kančių kalnelio
koplyčios mecenatė
dr. Marija Žemaitienė

Lentvarietiškas vaizdelis

Tai buvo rugpjūčio 21 dienos pavakarę. Pradinės mokyklos kieme grupelė rusakalbių paauglių ganėtinai garsiai tyčiojosi iš Lietuvos himno (jų pavardės žinomos). Tuo tarpu Lentvaris, konkrečiai, buvusio kilimų fabriko rajonas, pro atdarus langus aistringai plyšojo: „Lie – tu – va ! Lie – tu – va !“. Rugpjūčio vakaras. Graikijoje Lietuvos krepšininkai kovėsi su JAV sportininkais. Du antipodiniai faktai mieste, kur gyvena daug lenkų, rusų, baltarusių.


Eucharistijos bičiulių sąjūdžio ištakos
ir raida 1969–1973 metais

Ramūnas LABANAUSKAS

Jaunimo kelionė
į Kryžių kalną

Apie Eucharistijos bičiulių (EB) veikimą Vilniuje jau buvo rašyta „XXI amžiuje” (2004 08 13, Nr. 60). Šio straipsnio tikslas - pristatyti skaitytojams šio sąjūdžio susikūrimo ir raidos pirmaisiais jo gyvavimo metais aplinkybes, organizacinės struktūros bruožus, jos kaitos priežastis bei eigą, Eucharistijos bičiulių sąjūdžio (EBS) grupelių plitimo atskiruose regionuose ypatumus.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija