Kasdienos didvyriais esame ne vienas
Indrė KARALKEVIČIŪTĖ
|
Kun. Artūras Sederevičius
|
Kunigas Artūras Sederevičius Kauno jėzuitų gimnazijoje
atsirado pernai jis pakeitė į Vokietiją išvykusį kapelioną kun.
Rytį Gurkšnį. Kai paskambinau pakviesti pokalbio, pirmas klausimas,
kurio sulaukiau: O į kokį leidinį rašysite?. Pasirodo, ir kunigai
žino, kad atsarga gėdos nedaro, ypač su žurnalistais reikia kalbėtis
apdairiai. Visgi buvau maloniai priimta jėzuitų vienuolyne. Daug
klausinėjau, kur gimęs, ką veikęs...
Gimė kun. A.Sederevičius viename Plokščių parapijos
(Šakių r.) kaimų. Šeimoje, kaip pats sako, buvo vidurinėlis tarp
dviejų seserų. Nors vienkiemyje augo, ten buvo ką veikti. Visgi,
nors kartu gyvenusi močiutė, kunigo meiliai pavadinta šeimos tikėjimo
žvaigžde, vesdavosi jį į bažnyčą, iki vienuoliktos klasės nebuvo
nė minties apie kunigystę. Bažnyčia buvo kažkas nesuprantama, tolima,
paslaptinga, - atskleidė savo tuometę jauseną kapelionas.
Vėliau, 1990 metais prasidėjus atšilimo laikotarpiui,
jis papildė gausiai stojusiųjų į seminariją gretas ir iškart pateko
linksmuolio kun. Algio Gudaičio globon. Matyt, būsiu prisiklausęs
televizijos, - juokauja kunigas Artūras. O globėjas, pasirodo,
buvo jėzuitas. Tai ir buvo pirmoji, vėliau netikėtai atsinaujinusi
Artūro pažintis su šiuo ordinu. Pirmoji parapija, tekusi jaunam
vikarui, buvo nedideli Šakiai (vos 10 tūkst. gyventojų). Vėliau,
draugo pakviestas, pusantrų metų darbavosi vikaru Vokietijoje, Reino
Vestfalijoje. Vėliau grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Kazlų Rūdą.
Veikiai užsimezgė santykiai su jėzuitais, tik šįkart jie buvo kitokie,
apsvarstyti: kunigui Artūrui patiko ta negausi ir savita bendruomenė,
kitokios apeigos; vis dėlto tai būta (ir tebesama) ordino su senomis
tradicijomis.
Dabar, peržengęs 33-iuosius metus, džiaugiasi
įsiliejęs į jėzuitų vienuolijos ir gimnazijos bendruomenes. Gimnazijoje
jis dirba direktoriaus pavaduotoju dvasiniam ugdymui. Pareigos apima
parengimą šv. Mišioms trečiadieniais (I-IV klasių mokiniams) ir
ketvirtadieniais (5-8 klasių mokiniams). Kun. Artūras džiaugiasi,
kad mokiniai noriai prisideda prie liturgijos rengimo, gieda. Kauno
jėzuitų gimnazijoje įprasta, kad mokiniai įsitraukia į liturginę
veiklą: kiekvieną savaitę už šv. Mišias atsakinga vis kita klasė.
Tai jau daugelį metų naudojamas ir pripažintas metodas už jo pritaikymą
kartu su gimnazijos chorvede Erika Lukšiene ir yra atsakingas kapelionas.
Kartu su savo sielovadininkų entuziastų komanda, kurią sudaro
socialinė darbuotoja Rūta Balčiūnaitė, gimnazistai, sesuo Gražina,
jis organizuoja rekolekcijas: 5-6 klasėms vienuolyno salėje, o
vyresnieji vyksta į Kulautuvos jėzuitų namus. Kairos ir Teko
programos trunka net keturias dienas, į jas suvažiuoja moksleiviai
iš įvairių Lietuvos mokyklų. Beje, jos organizuojamos ne tik Kulautuvoje
ir ne tik kauniečių šio pavasario Tekas vyks Šiluvoje, o Kairos
neretai rengiamos vilniečių jėzuitų gimnazijos iniciatyva.
Jėzuitiška veikla taip pat nelieka apleista: kartu
su ordino broliais kun. A.Sederevičius važinėja į seminarus, jie
patys juos organizuoja, dažnai tenka sutikti ir priimti į Lietuvą
atvykusius ordino narius iš kitų, net ir labai tolimų kraštų. Tokie
svečiai neretai stebi ir pamokas, supažindina su gausaus jėzuitų
mokyklų tinklo veikla kitose šalyse. Tiesa, nustebau sužinojusi,
koks negausus jėzuitų ordinas yra Baltijos valstybėse Latvijos
ir Lietuvos provincijoje tėra 49 jėzuitai.
Tačiau ne visa kapeliono kun. A.Sederevičiaus
veikla tokia vienuoliška ir svetima paprastam pasauliečiui. Pasirodo,
antradieniais jis kartu su jėzuitų gimnazijos direktoriumi kun.
Gintaru Vitkumi, SJ, gimnazijos salėje žaidžia badmintoną, be to,
dažnai lankosi teatre. Kun. A.Sederevičius apie savo gyvenimą kukliai
sakė: Svarbu sugebėti kasdienos smulkiuose dalykėliuose rasti džiaugsmo.
Toks kunigas neabejotinas kasdienos didvyris: itin nuoširdus ir
geras.
Kaunas
Autorės nuotrauka
© 2006 XXI amžius
|