Septyniolikmetė – geriausia Lietuvos armonikininkė

Bronius VERTELKA

Panevėžio K.Paltaroko vidurinės mokyklos vienuoliktokė Renata Smetonytė – geriausia šalies armonikininkė

Miežiškiuose vykusių šeštųjų Lietuvos armonikininkų šventės-varžytuvių „Petronės armonika-2006“ nugalėtoja tapo šio miestelio gyventoja Renata Smetonytė. Tai ne pirmas didelis septyniolikmetės muzikinis laimėjimas. Ankstesnėse armonikininkių varžytuvėse Renata sugebėjo pelnyti jauniausios ir žaviausios dalyvės vardus.

Kasdienos didvyriais esame ne vienas

Indrė KARALKEVIČIŪTĖ

Kun. Artūras Sederevičius

Kunigas Artūras Sederevičius Kauno jėzuitų gimnazijoje atsirado pernai – jis pakeitė į Vokietiją išvykusį kapelioną kun. Rytį Gurkšnį. Kai paskambinau pakviesti pokalbio, pirmas klausimas, kurio sulaukiau: „O į kokį leidinį rašysite?“. Pasirodo, ir kunigai žino, kad „atsarga gėdos nedaro“, ypač su žurnalistais reikia kalbėtis apdairiai. Visgi buvau maloniai priimta jėzuitų vienuolyne. Daug klausinėjau, kur gimęs, ką veikęs...

Viešnagė Prancūzijoje

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Atvykus į Prancūziją, projekto dalyvius pasitiko saulė

Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos pedagogai ir mokiniai neseniai buvo išvykę į Prancūziją. Jie dalyvavo Socrates fondo Comenius I mokyklinio projekto „Aš lietuvis, tu prancūzė, jis ispanas – visi mes europiečiai“ partnerinių mokyklų susitikime. Projekto tikslas – suvokti savosios tautos gyvenimo būdą, gyvenamosios vietos ir regiono kultūrą, susipažinti su Europos partnerių kultūriniu ir meniniu paveldu. Taip pat tai puikus būdas mokytis dirbti komandoje.

Jaunimas domisi pilietine saviugda

Senamiesčio gimnazijos auklėtiniai, aptarinėję knygos „Taurosta teka į Nerį“ temas (iš kairės): Jūratė Mikelaitytė, Giedrius Kvieska ir Marius Lisauskas

Vasario pabaigoje Jonavos Savanorių pajėgų būstinės salėje įvyko Edmundo Simanaičio knygų „Privalome išlikti stiprūs“ ir „Taurosta teka į Nerį“ aptarimas. Renginyje dalyvavo knygų redaktorius ir dailininkas, autoriaus sūnus Darius Simanaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Stasys Levulis, kurį laiką ėjęs Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojo pareigas, Jonavos savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vitalija Jagelavičienė, Jonavos Senamiesčio gimnazijos istorijos mokytoja Genutė Vajauskienė, taip pat knygų autorius su žmona Gražina. Renginį išradingai vedė Jonavos savivaldybės darbuotoja edukologijos magistrė Gražina Mrazauskienė.

Mokykloje – apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“

Kauno Šv. Mato vidurinėje mokykloje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pristatyme dalyvavę (viduryje iš kairės): kapelionas kun. Rimantas Simanavičius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno meras Arvydas Garbaravičius ir kiti

Kovo 30 dieną Kauno Šv. Mato vidurinėje mokykloje vyko „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pristatymas. Jame dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno meras Arvydas Garbaravičius, vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Aleksoto dekanato dekanas, Aukštosios Panemunės parapijos klebonas kan. Deimantas Brogys, mokyklos kapelionas kun. Rimantas Simanavičius, mokytojai ir administracija.

Doras žmogus auga dorovingoje aplinkoje

Diana CHRAPTAVIČIŪTĖ,

LŽŪU edukologijos magistrantė

Lietuvoje ir pasaulyje dvasinė krizė sutrikdė žmogaus dvasinio pasaulio raidą. Sparčiai apimanti pavienių žmonių vidų, krizė greitai prasiskverbia ir į aplinką. Gyvendami įvairioje socialinėje terpėje, vaikai gauna nevienodas dorovingumo pamokas. Pedagogai ir psichologai mano, kad vis dėlto asmenybės dorinio ugdymo pamatas yra šeima. Šeimos tvarka reiškia vaikui pasaulio tvarką: joje formuojamos žinios apie dorą, moralę, grožį, gėrį. Turėdami tokį vertybių pamatą, bręsdami vaikai turėtų išmokti priešintis blogiui, įveikti tikrovės prieštaravimus, siekti darnos, puoselėti dorovines vertybes.

Jaunimas turi žinoti savo galimybes

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Antano Smetonos gimnazijos pedagogas, visuomeninis jaunimo konsultantas Ukmergės regione Kastytis Kvietkauskas jaunimo veikla, mokymais bei projektais susidomėjo prieš kelerius metus. Jis teigia, jog, prasidėjus projektų rašymo vajui, jam knietėjo nuodugniau susipažinti su šia veikla. „Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą supratau, jog, turint idėjų, įmanoma gauti pinigų joms įgyvendinti. Pradėjau domėtis ir sužinojau, kad ir mažos, ir didelės idėjos gali išsipildyti“, – apie veiklos pradžią pasakojo K.Kvietkauskas.

Kas per netvarka toje jaunimo politikoje?

Lietuvos krikščionių demokratų jaunimo sekcija domėdamasi, kaip Lietuvoje formuojama ir įgyvendinama jaunimo politika, užuot radusi atsakymus, remdamasi įstatymais ir oficialiai pateikiama informacija, susidūrė su dar daugiau klausimų, kurie verčia nerimauti ir iš principo sužinoti, kas vyksta.