Skyrybos sutrauko ryšius su artimaisiais

Bronius VERTELKA

Kun. Stasys Kazėnas buvo ne tik vienas konferencijos vedėjų, bet ir skaitė pranešimą

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas šnekučiuojasi su į konferenciją atvykusiomis telšiškėmis

Konferencijos pranešimų autorės doc. dr. Rasa Bieliauskaitė (kairėje) ir psichologė Nomeda Gutauskienė

Lietuva pasaulyje žinoma kaip šalis, kurioje įvyksta daug savižudybių, skyrybų, daug girtuokliaujama. Pernai Klaipėdoje daugiau porų išsiskyrė nei susituokė. Štai Lenkijoje bažnyčią lanko apie 51 proc. šios šalies katalikų, o Lietuvoje – tik 10 proc. Kada nebėra ryšio su Dievu, tada šeimose atsiranda vietos pykčiui, pagiežai, pavydui, įtarinėjimams. Vokietijoje tos šeimos, kuriose meldžiamasi, 12 kartų rečiau išsituokia. Šiuos ir nemažai kitų gyvenimiškų faktų pateikė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kreipdamasis į mokslinės-praktinės konferencijos „Psichologinė pagalba ir sielovada išgyvenantiesiems skyrybų krizę“ dalyvius. Ji vyko lapkričio 11-ąją Panevėžio miesto savivaldybės salėje. Konferenciją surengė Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra, Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetas, Išsiskyrusiųjų sielovados centras „Bendrakeleiviai“ ir Panevėžio vyskupijos Šeimos centras. Jos laikas sutapo su Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų pradžia Vilniuje.

Miesto meras pats dalyvauti negalėjo, todėl jo sveikinimą perskaitė vicemeras Petras Luomanas. Vicemeras dar pridūrė, kad Lietuva skęsta alkoholizmo liūne. Seimui nutarus, kad draudžiama prekiauti svaigalais rugsėjo 1-ąją, iš tokio verslo pelną gaunantys žmonės pakėlė didelį triukšmą. Praktikuojantis katalikas P.Luomanas, daug metų anksčiau atidavęs pedagoginiam darbui, priminė, kad miesto Taryba Seimui yra pateikusi siūlymą: įstatymą, draudžiantį pardavinėti alkoholį neturintiems 18 metų, papildyti nuostata, kad iki tokio amžiaus negalima jo ir vartoti.

Dr. Danguolė Čekuolienė iš Vilniaus universiteto kalbėjo tema „Pakankamai geros skyrybos: vaikų gyvenamosios vietos nustatymo faktoriai“. Ji prisiminė anekdotišką atvejį. Po kelerių išsiskyrimo metų susitinka buvę vyras ir žmona. Vienas teiraujasi: „Kaip auga mūsų vaikai“. Kitas nustemba: „Maniau, kad jie pas tave?“ Mokslininkė pažymėjo, kad skyrybos – itin skaudus smūgis šeimai. Jai teko bendrauti su tėvais, žinomais teisininkais, kurių sūnus buvo vos pustrečių metų. Jie pageidavo, kad vaikas vieną savaitę gyventų pas mamą, kitą – pas tėvą. Tokį jiems palankų nuosprendį priėmė ir teismas. D.Čekuolienės nuomone, tai buvo keistas sprendimas, gynęs ne vaiko, bet tėvų interesus.

Po skyrybų Lietuvoje kasmet be tėvo ar mamos lieka gyventi apie 11 tūkstančių 1-17 metų amžiaus vaikų. Apie 90 proc. jų gyvena su motina. Tačiau berniukai daug sunkiau išgyvena tėvų skyrybas. D.Čekuolienė teigė dar nesutikusi tėvų, kurie pirmiausia gintų vaikų, tik po to – savo teises.

Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ psichologė Nomeda Gutauskienė gvildeno temą apie psichologinę pagalbą šeimos sudužimą išgyvenantiems vaikams. Ji dirba su vaikų, kurių tėvai išsiskyrę, grupėmis. Tai pirmoji Lietuvoje tokia pagalba, teikiama tėvų išsiskyrimą patyrusiems vaikams. Su jais bendraujama pasitelkus galvosūkius, žaidimus, piešiant ar lipdant.

Vilniaus universiteto doc. dr. Rasa Bieliauskaitė konferencijai pateikė pranešimą „Skyrybų pasekmės suaugusiems ir vaikams. Kaip jas įveikti?“. Po mokslininkės pasisakymo savo patirtus šeimyninius išgyvenimus pasakojo Daiva ir Jonas iš Vilniaus. Jiedu kartu gyvena 22-uosius metus, augina dvi dukras – moksleivę ir studentę.

Jonas ir Daiva susituokė padraugavę kelis mėnesius. Šeimos idilė tęsėsi tik kelerius metus. Jonas dirbo padavėju, todėl išgerti progų netrūko. Nestokojo ir pinigų. Šventes, suėjus draugams, pažįstamiems ar kaimynams, sutuoktiniai aplaistydavo alkoholiu. Jonui jis tapo kaip vaistas – turėdavo išgerti, kad nedrebėtų rankos ir galėtų dirbti. Vyras buvo įsitikinęs, kad jo šeimai nieko netrūksta: yra stogas virš galvos, jis namo parneša algą. Pamažu Jonas įsitraukė į gėrimą. Kartais net prabusdavo po stalu. Bet tada net mintis nekilo, kad Daiva gali paduoti skyrybų pareiškimą. Ardyti savo šeimos ji nenorėjo, nes pati augo be tėvo. Be to, Jonas namuose triukšmo nekėlė, mylėjo dukras.

Daivai akys atsivėrė per vieną piligriminę kelionę, kurios metu aplankė šventas vietas – Fatimą, Lurdą, Čenstakavą. Ji savyje atrado gyvąjį Dievą, nors ir anksčiau neaplenkdavo bažnyčios. Į tokį žmonos religingumą Jonas ėmė žvelgti įtariai, bandė net juokauti: „Ar tik ne į vienuoles taikai?“. Kada Daiva jam pasiūlė kartu nueiti į rekolekcijas, šis iš pradžių spyriojosi: ką ten veiksiąs? Visgi nuėjo. Ten aptiko tai, ko niekada nesitikėjo rasti. Sugrįžo santarvė ir meilė į šeimą. Keletą metų Jonas negeria nė lašo alkoholio, po 24 metų rūkymo atsisakė net cigarečių. Taip į vilniečių šeimą grįžo laimė.

Dr. Vytautas Navickas konferencijoje kalbėjo apie šeimos įtaką fiziniam paauglių (merginų) brendimui. Prelegentas pavyzdžiais įrodė, jog išsiskyrusių tėvų ar nedarniose šeimose augančios dukros anksčiau nei įprasta subręsta lytiškai, anksčiau pradeda lytinius santykius, anksčiau kuria šeimas ir anksčiau gimdo vaikus. „Nebūtinai tėvas turi sėdėti pririštas namuose. Jis yra kaip šeimos ramstis, kaip jos saugumo garantas“, – teigė mokslininkas. Savo pasakojimą V.Navickas grindė įtikinamais faktais. Jis labai sudomino konferencijos dalyvius, todėl sulaukė ir jų klausimų.

Temą „Biblijos požiūris į vyro-tėvo vaidmenį šeimoje“ nagrinėjo Vilniaus dialogo kultūros instituto direktorius Rimantas Meškėnas. Įdėmiai buvo išklausytas Vilniuje dirbančio kunigo Stasio Kazėno pranešimas „Atleidimas – kelias į vidinį asmens išgijimą. Išgydymo rekolekcijos“. Čia pat liudijo moteris, vardu Loreta. Ji Dievo artumą pajuto, kai meldėsi koplyčioje. Tarsi Jis būtų palytėjęs. Pranešimą „Skyrybų krizę išgyvenusių žmonių sielovados metodai“ skaitė Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ atstovė Elvyra Kučinskaitė.

Į klausytojų klausimus atsakė Panevėžio vyskupijos Šeimos centro direktorė Jūratė Šaumanienė, kun. S.Kazėnas, doc. dr. R.Bieliauskaitė ir E.Kučinskaitė. Konferencijoje dalyvavo įvairių šalies miestų ir rajonų atstovai.

Panevėžys

Autoriaus nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“