Kur išsipildo dauguma svajonių
Bronius VERTELKA
|
Kun. A.Lipniūno kultūros centro
direktorė Roberta Daubaraitė
(antra iš dešinės) ir savanorių
koordinatorė Elona Stasiūnaitė
(pasirėmusi į gitarą)
su jaunaisiais panevėžiečiais
|
Panevėžio vyskupijos kun. A.Lipniūno kultūros centrui
atiteko Aukštaitijos sostinės Metų jaunimo organizacijos vardas.
Tai, ką sugebėjo padaryti jo darbuotojos direktorė Roberta Daubaraitė
ir savanorių koordinatorė Elona Stasiūnaitė verta pagyrimo. Nors
centro veiklos baras ne vien Panevėžio miestas, bet ir visa vyskupija
nuo Zarasų iki Anykščių bei Joniškėlio.
is kultūros centras tai vieta, kur renkasi
aktyviausias katalikiškas jaunimas, nemėgstantis leisti laiką nuobodžiai
minti iš kampo į kampą, bet norintis save išreikšti, parodyti.
Čia nereikia registruotis, atėjusiojo neklausiama net pavardės.
Tačiau Dievą netikinčiam jaunuoliui čia nebūtų ko veikti. Jis netrukus
pasijustų lyg svetimas, nors niekas jo į gatvę nevarytų. Centro
lankytojų amžius nuo 14 iki 19 metų. Per metus į centrą užsuka
šimtai jaunuolių, tačiau pačių aktyviausių tėra koks pusšimtis.
Kun. A.Lipniūno kultūros centras nėra dienos centras. Jo duris jaunuoliai
praveria pasibaigus pamokoms, kad galėtų turiningai praleisti laisvalaikį.
Kultūros centras nereklamuojamas, apie jo veiklą mokiniai susižino
vienas iš kito.
Prieš Lietuvos nepriklausomybės atgavimą apie
keliones į užsienį jaunimui buvo galima tik pasvajoti, tuo tarpu
šiandien centro lankytojams tai įprastas dalykas. Jau ne vienas
aplankė tolimąjį Taizė vienuolyną. Nedidelis Prancūzijos kaimelis
traukia piligrimus savo dvasine erdve. Čia kaip sniegas ištirpsta
skirtumai tarp religijų, tarp tautų. Taizė tai vieta, kur galima
sužinoti, kas yra bendruomenė, kaip joje gyventi.
Maždaug pusšimtis jaunuolių patyrė neišdildomų
įspūdžių kelionėje į Kroatiją. Zagrebo mieste laukė jaunimo susitikimas.
Lietuvius ten šiltai priėmė, nors šalis po tokios suirutės nėra
dar visiškai atsigavusi. Jaučiamas dvelksmas praūžusio karo, kuris
žmonių širdyse paliko gilias žaizdas. Penkias dienas vykęs jaunimo
renginys pralėkė bematant. Vykdami namo panevėžiečiai dar stabtelėjo
Lenkijoje, aplankė Krokuvos Katedrą, Vavelio pilį, buvo prie Jogailos
kapo. Daugeliui gimė nuostabus jausmas, kada apie konkrečios šalies
istoriją gali sužinoti ne iš vadovėlio, bet jos pėdsakus savo akimis
pamatyti, net paliesti. Po tokios kelionės mokiniai pradeda kitaip
žvelgti ir į patį mokslą.
Vasaros stovykloje Berčiūnuose iškylavo šimtas
vaikų. Per 30 vaikų iš socialiai remtinų šeimų ten ilsėjosi nemokamai.
Su stovyklautojais dirbo vadovai, išugdyti Kun. A.Lipniūno kultūros
centre. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros dėka Prancūzijos,
Latvijos ir Lietuvos jaunimo atstovai keliavo po mūsų šalies šventąsias
vietas, vyko į Palendrių vienuolyną. Šią vasarą laukia kelionė į
Prancūziją. Prigyja piligriminiai žygiai, kurių metu atsiranda azartas,
pamatoma įdomių dalykų, mezgamos pažintys. Jaunuoliai keliavo į
Žemaičių Kalvariją. Pėsčiomis ir baidarėmis įveikė kelią nuo Merkinės
iki Marcinkonių taip susipažino su senųjų dzūkų takais. Švenčiant
Jaunimo dieną, kuri sutapo su Panevėžio vyskupijos 80-mečiu, Aukštaitijos
sostinėje ta proga susirinko 1500 jaunų žmonių.
Diskutuojant, seminarų metu, įvairiuose užsiėmimuose
brandinamas tvirtesnis tikėjimas. Tada kyla noras kažką gera nuveikti,
išmokti, kad paskui įgytą patirtį galėtų perduoti savo bendraamžiams.
Pavyzdžiui, centre mokoma groti gitara. Šių užsiėmimų vadovė E.Stasiūnaitė,
nors ji pati nėra profesionali muzikantė. Groti pramoko jau ne viena
dešimtis jaunuolių. O juk per tą laiką, kai jie muzikavo, galbūt
kiti tiesiog šlaistėsi gatvėse neturėdami ką veikti.
Sunku netgi surašyti viską, kas nuveikta Kun.
A.Lipniūno centre. Geriems jaunimo ketinimams įgyvendinti lėšų nešykšti
Panevėžio miesto savivaldybė, jų skiria Katalikų religinės šalpos
fondas, JAV Lietuvių fondas. Bet didžiausias katalikiško jaunimo
rėmėjas, pagalbininkas ir draugas Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Panevėžys
Autoriaus nuotrauka
© 2007 XXI amžius
|