|
Kur išsipildo dauguma svajonių
Bronius VERTELKA
|
Kun. A.Lipniūno kultūros centro
direktorė Roberta Daubaraitė
(antra iš dešinės) ir savanorių
koordinatorė Elona Stasiūnaitė
(pasirėmusi į gitarą)
su jaunaisiais panevėžiečiais
|
Panevėžio vyskupijos kun. A.Lipniūno kultūros centrui
atiteko Aukštaitijos sostinės Metų jaunimo organizacijos vardas.
Tai, ką sugebėjo padaryti jo darbuotojos direktorė Roberta Daubaraitė
ir savanorių koordinatorė Elona Stasiūnaitė verta pagyrimo. Nors
centro veiklos baras ne vien Panevėžio miestas, bet ir visa vyskupija
nuo Zarasų iki Anykščių bei Joniškėlio.
|
|
Šeimos išlikimas tai maldos
smagračio sukimasis
Kun. Vytenis VAŠKELIS
Prasidėjęs rengimasis artėjančiam Švč. M.Marijos
apsireiškimo Šiluvoje 400 metų Jubiliejui (be kitų dalykų, jo programoje
numatyta ypatingą dėmesį skirti šeimų ugdymui) yra gera proga bent
tam tikru aspektu prabilti apie mūsų visuomenės šeimas, kurios dažnai
balansuoja tarsi ant peilio ašmenų vienos šeimos (iškilus didžiulėms
tarpusavio problemoms) vis dėlto stengiasi rasti būdų ir priemonių
susitaikyti bei viską pradėti iš naujo, o kitos visiškai nusivilia
ir, deja, krenta į gilią skyrybų duobę, patirdamos visišką šeimos
sudužimą.
|
|
Santuokos krizių periodai
Džiuljeta Kulvietienė
|
Psichologė-psichoterapeutė
Viktorija Grigaliūnienė
Ričardo aknio nuotrauka
|
Kauno Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios konferencijų
salėje psichologė-psichoterapeutė Viktorija Grigaliūnienė skaitė
paskaitą Šeimos kriziniai periodai.
Pradžių pradžia rojuje
Dievas sukūrė žmogų vyrą ir paskyrė jam valdyti
visus žemės gyvius. Dievas sukūrė žmogui žmoną moterį, kad ji
jam padėtų. Tikriausiai jau tada moters nepatenkino jai skirta vieta.
Tikriausiai jau tada vyras negalėjo atsispirti moteriai. Kai moteris
pamatė, kad medžio vaisiai tinkami maistui, patrauklūs akims ir
vieną suvalgius galima įgyti išminties, ji paėmė vaisių, pati valgė
ir davė savo vyrui. Ir jis valgė.
|
|
Atlaidumas ir teisingumo paieškos
Skaudi netektis užgriuvo Augučių šeimą nuo Utenos
krašto: autoavarijoje žuvo šeimos maitintojas Kęstutis. Tėvai neteko
sūnaus, žmona ir keli mažamečiai vaikai mylimo vyro ir tėvo, o
mokykla pavyzdingo pedagogo. Jį einantį netyčia užkliudė ir parbloškė
lengvasis automobilis.
Sunkus gedulas apgaubė Augučius. Netekties gėla
spaudė žmonos širdį. Prie jos glaudėsi vaikučiai, nesuvokdami, kodėl
jų mamytės skruostais rieda ašaros ir kodėl ji taip krūpčioja.
|
|
Ką slepia mokyklos langų užuolaidos
Vis dažniau visuomenę pasiekia drastiški atsitikimai
mokyklose. Toli gražu visuomenė ne viską žino apie tai, kas vyksta
mokyklose. Kai kas kruopščiai slepiama už mokyklos langų užuolaidų.
Tad kas slepiama ir kodėl? Pirmiausia to slėpimosi priežastis yra
mokyklinis krepšelis. Reikia paaiškinti, kas yra tas krepšelis.
Tai mokyklinės reformos, atėjusios iš užsienio, padarinys. Kiekvienam
mokiniui skiriama pinigų suma. Kuo daugiau mokinių, tuo turtingesnė
mokykla. Jeigu mokykla neturi gero vardo, tėvai veda vaikus į kitą
mokyklą. Tad mokykla, norėdama išlaikyti gerą vardą, slepia mokinių
nusikaltimus.
|
|
Mokykime gerumo nuo mažų dienų
Neseniai vienas kunigas per pamokslą teisingai
klausė, kodėl mes tokie abejingi kito vargui, nelaimei, ligai. Gyvena
kaimynystėje vieniša, ligota senutė, ir kad bent koks kaimynas užsuktų,
pasiteirautų, ar nereikia vaistų, maisto parnešti. Kitas atvejis
gyvena toks nelaimingas žmogelis, mėgstantis išgerti. Kad ir koks
jis būtų, bet tai žmogus. Taip pat niekas neužeina ir pas šį nelaimėlį.
Dienų dienas jis nevalgęs, pats eina, kad tik gautų kur išgerti.
Juk tie žmonės gyvena ne kokiuose miškuose, vienkiemiuose, o tarp
žmonių. Ar mes kada paklausėme daugiavaikės mamos, ar ji turi ko
duoti vaikams valgyti, aprengti, kuo juos apauti? Ne, mes rūpinamės
tik savimi. Ir neduok, Dieve, kad mūsų vienturtėliui ko pristigtų.
|
|
Knygų puslapiuose skaudžios
jaunuolių išpažintys
Marytė Gustainienė
Kauno Aušros gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
ių dienų pasaulyje daug nuobodulio, nes jaunimas
dažnai skundžiasi, kad neturi ko veikti, kad viskas nusibodo. Nyki,
bedvasė aplinka stingdo gėrio ir grožio mintį, neleidžia visapusiškai
atsiskleisti asmenybei. Žmogus tokioje aplinkoje praranda natūralų
ryšį su dvasinių orientyrų ištakomis. Šiuolaikinio žmogaus pasaulyje
daug nežinios, sumaišties. Taip atsitiko dėl to, kad pakito žmogaus
požiūris į dvasios vertybes, į save ir kitus, aplinką, daiktus.
Žmogus tapo kitoks.
|
|