Ką slepia mokyklos langų užuolaidos

Vis dažniau visuomenę pasiekia drastiški atsitikimai mokyklose. Toli gražu visuomenė ne viską žino apie tai, kas vyksta mokyklose. Kai kas kruopščiai slepiama už mokyklos langų užuolaidų. Tad kas slepiama ir kodėl? Pirmiausia to slėpimosi priežastis yra „mokyklinis krepšelis“. Reikia paaiškinti, kas yra tas „krepšelis“. Tai mokyklinės reformos, atėjusios iš užsienio, padarinys. Kiekvienam mokiniui skiriama pinigų suma. Kuo daugiau mokinių, tuo turtingesnė mokykla. Jeigu mokykla neturi gero vardo, tėvai veda vaikus į kitą mokyklą. Tad mokykla, norėdama išlaikyti gerą vardą, slepia mokinių nusikaltimus. Vieną kartą atsitiktinai išgirdau pokalbį apie neseniai mokykloje buvusias muštynes, kad net kraujas liejosi. Pakliuvau į nemalonią situaciją: buvau apkaltinta, kad girdėjau tai, ko neturėjau girdėti. Nejaučiu sovietiniams laikams nostalgijos, bet šiuo požiūriu mokykloje buvo nepalyginti geresnė tvarka. Buvo elgesio pažymys, rašomas atestate, ir stojant į aukštąją mokyklą jis buvo svarbus.

Anksčiau atestatą matydavo kiekvienas mokęs mokytojas, nes turėdavo pasirašyti pasitikrinęs, ar tas pats pažymys. Dabar atestatą mato tik tas asmuo, kuris išrašo, ir direktorius. Puikiausios sąlygos korupcijai. Kai mano auklėtiniai baigė mokyklą, surašiau į didelį lapą visus pažymius, kuriuos reikėjo perrašyti į atestatus. Rašė direktoriaus paskirta kita mokytoja. Direktorius diktavo, o ji rašė. Jaučiau, kad pažymiai gali būti suklastoti. Po daugelio metų nuojauta pasitvirtino. Patys abiturientai papasakojo, kokius atestatus gavo kai kurie jų draugai...

Korupcija slypi ne čia. Laikant mokyklinį egzaminą savo mokykloje yra puikiausios sąlygos pagerinti atestatą. Ne paslaptis, yra labai silpnų mokinių. Kartais tokio abituriento egzaminų darbas būna be klaidų. Tad kas gi ištaisė klaidas? Kiek už tai gavo? Ir iš viso, kam mokytis, jei tinginiaudamas gali gerais pažymiais baigti vidurinę?!

Dar viena sąlyga, duodanti pelną mokyklos administracijai, yra klasių diferencijavimas. Jeigu mokinys atvyksta iš kitos mokyklos, tėvai dažnai pasirūpina, kad vaikas pakliūtų į geresnę klasę. Aišku, tuščiom rankom to nepasieksi. Yra ir kita to paties medalio pusė. Visi mokytojai nori geresnių klasių, tik vieni gauna, o kiti ne. Su gabiais mokiniais turėtų dirbti geriausi mokytojai, ne tik stiprūs dalykinėm žiniom, bet ir su vertybinėm nuostatom. Jų rankose, kaip jau daug kartų pasakyta, yra šalies ateitis...

Per mažai mokyklose patriotinių būrelių. Mokyklose, kur yra maironiečių, skautų, ateitininkų, jaučiama patriotinė dvasia. Pajutęs meilę Tėvynei, Dievui, mokinys tą perduoda ir draugams. Reikia pasakyti, kad daugumai direktorių, kurie vadovavo ir sovietiniais laikais, tos vertybės nerūpi. Toli gražu ne visose mokyklose vyksta Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimai. Valstybinės šventės turėtų būti paminėtos iškilmingai. Žinau mokyklą, kuri turi stiprų etnografinį ansamblį, tačiau savo mokykloje jis koncertuoja retai. Paklausius vadovę, kodėl taip yra, ji paaiškino, kad vaikai nenori, nes draugai juoksis...

Išdėsčiau, kas galbūt nedirbančiam mokykloje nėra taip aiškiai matoma. Turiu viltį, gal kas atkreips dėmesį į šį straipsnį. Yra dar Lietuvoje žmonių, kuriems svarbi Tėvynės ateitis.

Gintarė Verseckaitė

© 2007 „XXI amžius“