„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2007 m. rugsėjo 14 d., Nr. 9 (94)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Keliaujame ir sužinome

Pumpėnų kapinėse,
prie Jankevičių šeimos kapo

Esu tokio amžiaus, kad mane daug kas domina. Mokykloje kartais vykstam į ekskursijas.

Dabar su broliuku Aurimu atostogauju Paįstry, netoli nuo Panevėžio, pas senelės seserį, tetą Oną. Oras puikus, nemažai keliaujame po apylinkes ir toliau. Išgirstame žodžių, kurių anksčiau netekdavo girdėti, – taip plečiasi mūsų akiratis.

Rugpjūčio 4 dieną su broliu ir teta buvome Ariogaloje, kur vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Iš Panevėžio išvažiavo net penki autobusai. Mes sėdėjome penktu numeriu pažymėtame autobuse, ant jo buvo užrašas „Panevėžio tremtinių choras“.

Rytą anksti kėlėmės, tad teko autobuse numigti. Keleiviai labai gražiai dainavo, vieni kitus vaišino obuoliais, sausainiais. Kai mes nuvykome į Ariogalą, žmonės ėjo su vėliavomis. Stojo į koloną prie bažnyčios. Pirmiausia įėjome į Ariogalos bažnyčią. Ji tokia šviesi, balta balta.

Tada nuėjome į miesto kapines, ten aplankėme bendrą partizanų kapą ir kankinių koplyčią. Ariogaloje ir kapinės puošiamos kitaip, ir paminklai kitokie. Matėme kapinėse didelę seną koplyčią. Teta Ona mums paaiškino, kad ten palaidotas archeologas kraštotyrininkas Tadas Daugirdas. Ji iš anksto tai kelionei rengėsi, skaitė A.Simaškos knygą „Po Lietuvą“. Teta parodė upės vingį, slėnį, kapines, išsidėsčiusias tai aukščiau, tai žemiau. Buvo įdomu. Vėliau vingiuotu keliuku, prie kurių stovėjo medžio statulos, leidomės į Dubysos slėnį.

Tuoj prasidėjo šv.Mišios. Žmonių buvo labai daug, aš tiek daug žmonių nebuvau mačiusi. Paskui kalbėjo, sveikino, bėgikai atnešė ugnį, vyko koncertas. Už didžiulės aikštės ribų buvo daug prekeivių. Nusipirkome tris knygas, senovinių atvirukų, ir, aišku, ledų.

Paskui žmonės pradėjo po truputį skirstytis, prie mokyklos, aikštelėje, buvo labai daug autobusų, kiti net negalėjo savo surasti. Atgal grįžome turbūt trumpesniu keliu, nes greičiau parvažiavome. Panevėžio autobusų stotyje laukėme autobuso ir susitikome ką tik kunigu tapusį Justą Jasėną. Jis rengėsi važiuoti į Anykščius. Jie su teta Ona geri pažįstami, tad jis mus apdovanojo paveikslėliais (primicijų). Kiekvienam atskirai užrašė palinkėjimus. Tetai Onai pasirašė į Ariogaloje pirktą knygą „Vyskupas Juozas Preikšas“ – paskui teta paaiškino, kad įžanginį žodį parašė kun. J.Jasėnas.

Grįždama namo autobusu prisiminiau, kaip mes su teta dviračiais keliavome į nearti esančius Pumpėnus, jau Pasvalio rajoną. Pumpėnų kapinėse palaidota mūsų močiutės Genovaitės Jankevičiūtės–Kalinauskienės močiutė Antanina Jankevičienė. Proprosenelis Dionizas Jankevičius buvo ištremtas į Sibirą ir amžiams atgulė svetimoje žemėje. Paskui važiavome į Aukštagojaus kaimą, kur yra gimęs mūsų prosenelis Antanas Jankevičius.

Mums su broliu visada keliauti įdomu, nes daug ką sužinome.

Ieva Malinauskaitė,
14 metų

Paįstrys – Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija